Eismas

2019.09.08 15:15

Atnaujintas „Iveco Daily“: įrodymas, kad furgono vairavimas – tikras darbas

apžvalga
Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.09.08 15:15

Vienoje rankoje laikydamas termopuodelį, sklidiną karštos kavos, o kitoje užrašinę su šiandieninės kelionės maršrutu, jaunas ūkininkas, dėvintis languotus marškinius, mėlyną liemenę ir batus kiek dengiančius džinsus, ropščiasi į savo darbo įrankį, kuris padės išvežioti derlių į prekybos vietas. Tas darbo įrankis – tai atnaujintas „Iveco Daily“ furgonas.

Ūkininkas šį automobilį įsigijo ką tik ir jo dar gerai nepažįsta, todėl pirma kelionė bus ir pirma pažintis. Kadangi rankos užimtos, jas reikia atlaisvinti. Po ranka neradęs puodelių laikiklio ūkininkas kiek susierzina: „Juk kažkur turi būti...“ Galiausiai atradęs laikiklį durelėse, į jį įstato puodelį ir ieško, kur pasidėti užrašus.

Prietaisų skydelio viršutinėje dalyje jis atranda specialiai tam skirtą padėklą. Techniškai sudėtingai atrodantis įrenginys yra tvirtas ir patogus, puikiai tinkantis būtent užrašams pasidėti. Rankos jau laisvos, galima užvesti variklį.

Jaunasis ūkininkas priėmė lietuviams nebūdingą sprendimą – jis įsigijo „Daily“ su galingiausiu 3,0 l darbinio tūrio turbodyzeliniu varikliu, kurio galingumas 210 arklio galių, o sukimo momentas – 470 Nm. Variklis poruojamas su aštuonių pavarų automatine pavarų dėže. Tai dar vienas netipiškas sprendimas, nes dažniausiai lietuviai „automatus“ ignoruoja.

Ūkininkas užveda variklį, kuris, kol dar nepasiekė darbinės temperatūros, yra triukšmingas. Laikas pajudėti. Automatinė pavarų dėžė vos pradėjus važiuoti piešia šypseną veide – pavaros perjungiamos sklandžiai tiek jas aukštinant, tiek ir žeminant. Vienu rūpesčiu mažiau ir, žinoma, patogiau, nei makaluoti mechaninės pavarų dėžės svirtį.

Keli kilometrai važiuojant žvyrkeliu parodo, kad garso izoliacija šis furgonas pasigirti negali. Nuo padangų kylančių ir į dugną kalančių akmenukų garsas netrukus galvoje įsimena labiau nei „Wham! – Last Christmas“ melodija.

Pasiekus asfaltuotą kelią tampa akivaizdu – šis furgonas tikrai neprimena lengvojo automobilio. Stačioje pozicijoje esantis vairas patogus tik tada, kai reikia važiuoti tiesiai, tačiau kai reikia jį daugiau pasukti, tenka truputį pasilenkti į priekį. Jaunajam ūkininkui iš karto kyla mintis: „Visgi nugarą reikia lenkti ne tik dėžes kilnojant, bet ir vairuojant...“

Po kurio laiko ūkininkas pradeda muistytis dėl ne pačios patogiausios sėdynės – apatinė atrama kojoms per trumpa, o galinis atlošas labai stačias, todėl sėdėjimo pozicija ne pati patogiausia. Prie to priprasti galima, bet tai negarantuoja džiaugsmo ir laimės.

Prietaisų skydelis paprastas, kaip ir jame esančių prietaisų valdymas. Net ir mūvint darbines pirštines nesunkiai galima valdyti klimato kontrolę, paspausti mygtukus ar sumažinti radijo garsą.

Atvykęs į pirmąjį tašką, ūkininkas praveria plačias furgono duris ir iškrauna krovinį. Įlipęs į krovinių skyrių jis gailisi tik vieno, kad neįsigijo versijos su paaukštintu stogu, nes keli trinktelėjimai galva į stogą darbo nepalengvina.

Baigęs vienoje vietoje, ūkininkas keliauja į kitą. Kelios dešimtys kilometrų užmiesčio kelyje turėtų padėti geriau susipažinti su „Iveco Daily“ valdymo savybėmis.

Tai nėra lengvasis automobilis, todėl ir į vairuotojo komandas vairas dažniausiai reaguoja ne visai taip, kaip norisi. Gyvybingas variklis ir gerai sustyguota pavarų dėžė leistų važiuoti greičiau, tačiau baimė, kad gali nepavykti lengvai įveikti posūkio, verčia atleisti akseleratorių. O gaila, variklis ir pavarų dėžė tikrai leidžia bent akimirką pasijusti taip, lyg vairuotum ne furgoną, bet vidutinės klasės universalą.

Pasiektas dar vienas kelionės taškas, kuriame galima išnaudoti šonines furgono duris. Sustojus prie bortelio, tai kur kas patogiau, nei varstyti galines duris. Baigus darbą čia, belieka dar viena, paskutinė, stotelė, ji – miesto centre.

Ūkininkas nubraukia ant kaktos susikaupusius prakaito lašelius. Ne, jis nepavargo, tiesiog jaudinasi, nes siaurose miesto gatvėse laviruoti su furgonu tikriausiai nebus lengviausia užduotis.

Privažiavęs siauresnes gatveles, ūkininkas prisimena, kad kažkur yra stebuklingas „City“ mygtukas, kurį paspaudus vairą galima sukti labai lengvai, vienu pirštu. Ši savybė leidžia kiek atsikvėpti, nes dabar vairą sukti galima lengviau ir greičiau, o tai labai padeda laviruojant siaurose miesto gatvėse.

Užduotį laviruoti palengvina ir dideliu kampu pasisukantys priekiniai ratai. Tai leidžia „be pasitaisymo“ įveikti net ir labai aštraus kampo posūkius. Prakaitas nebemuša, viskas ne taip sudėtinga, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.

Baigęs savo darbus, ūkininkas ramiai važiuoja namo. Tai buvo pirma jo diena su šiuo furgonu. Kelios dešimtys kilometrų namų link padeda viską geriau sudėlioti į vietas.

Atnaujintas „Iveco Daily“ vis dar serga „mažo sunkvežimio“ sindromu. Savo važiavimo savybėmis jis nė iš tolo neprimena lengvojo automobilio. Sėdėjimo pozicija toli gražu ne pati patogiausia, medžiagų kokybė ir surinkimas taip pat kartais nekelia didelio pasitikėjimo.

Tiesa, variklis ir automatinė pavarų dėžė tikrai džiugina ir važiavimą padaro malonesnį ir bent kiek primenantį kelionę lengvuoju automobiliu.

Galiausiai ūkininkas pasiekęs namus susimąsto apie savo darbo įrankio pavadinimą. „Daily“ – lietuviškai tai reiškia „kasdienis“. Pakasęs smakrą ūkininkas pagalvoja: „Kasdienis?.. Tikrai, šį furgoną naudosiu kasdien. Bet ar tikrai to noriu?“

Į šį klausimą jis sau taip ir neatsakė, tik ramiai išėmė puodelį su kava, kurios ryte taip ir neišgėrė, užrašinę su kelionės maršrutu ir nuėjo ruoštis kitai kasdieniškai dienai.

Žurnalistai į kelionę vyko „Iveco“ kompanijos kvietimu. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.

Mėgintas automobilis – „Iveco Daily“

Variklis – 4 cilindrų, turbodyzelinis

Galingumas – 210 AG ir 470 Nm sukimo momentas

Pavarų dėžė – 8 pavarų automatinė

Bandyto „Iveco Daily“ kaina – 28,800 eurų