Eismas

2019.08.23 20:14

Abejoja nemokamo viešojo transporto idėja: visų pirma, būtina mažinti patogumą keliauti automobiliu

Mindaugas Aušra, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.08.23 20:14

„Beveik visi darnaus judumo planai rengiami orientuojantis į naują pasiūlą ir naujos infrastruktūros kūrimą. Jie tikrai pagerins buitį tų, kurie jau keliauja darniai, tačiau tikrai neprivilios važiuojančiųjų automobiliais“, – LRT RADIJUI sako Europos mobilumo valdymo platformos atstovė dr. Kristina Gaučė.

Jei norima keisti keliaujančiųjų įpročius, pašnekovės teigimu, būtina mažinti patogumą keliauti automobiliu. Lietuvos gyventojai aktyviausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) keliauja nuosavu transportu. Kelionės patogesnės, tačiau dėl to didėja spūstys ir oro tarša.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų tarp valstybių, kuriose daugiausia keliaujama asmeniniu automobiliu, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius teigia, jog Lietuvoje yra ypač populiari automobilių perpardavimo ir antrinių automobilių įsivežimo į šalį rinka, tai lemia aukštus automobilių eksploatavimo rodiklius.

K. Gaučė priduria, jog masiniam automobilių naudojimui įtakos turi ne tik tam tikras kultas, bet ir mažas apgyvendinimo lygis šalyje.

„Lietuvoje yra gana dideli atstumai tarp urbanistinių centrų ir kokybiškesnių paslaugų bei gyvenviečių. Šiuo atveju per brangu turėti labai kokybišką viešąjį transportą“, – pažymi K. Gaučė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad automobilizacijos lygis jokiu būdu neindikuoja, jog dauguma atstumų yra įveikiami automobiliu.

„Olandijoje taip pat yra apie 400–500 automobilių tūkstančiui gyventojų, bet automobilis turi visai kitą paskirtį: jis naudojamas važiuoti grybauti, kur nereikia užtikrinti gero viešojo transporto. [...] Ne automobilizacijos lygis yra rodiklis, o kasdienių kelionių struktūra“, – tikina K. Gaučė.

Įžvelgia ir daugiau problemų

Be to, jog dėl spūsčių miestuose stringa eismas ir yra vis labiau teršiamas oras, K. Gaučė įvardija ir saugumo problemas: „Miestų infrastruktūra yra pritaikyta dideliems greičiams, o vairuotojų kultūra tiesiog kviečia lenktyniauti.“

K. Gaučė primena, jog, rinkdamiesi kelionę automobiliu, vairuotojai kur kas daugiau išleidžia.

„Sakoma, kad žmonės nevažiuoja viešuoju transportu, nes jis yra mokamas. Jei žmogus gali skirti kelis šimtus eurų per mėnesį automobilio draudimui, kurui ir taisymui, ar jis tikrai negali skirti dvidešimt kelių eurų nuolatiniam viešojo transporto bilietui? Automobilio išlaikymas sudaro apie 15 proc. biudžeto, kai viešajam transportui užtektų skirti vos 3 proc.“, – pabrėžia pašnekovė.

Esminė problema, matoma miestų eisme, pasak Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininko Mariaus Markevičiaus, yra prioritetas automobiliams, o ne viešajam transportui. „Viešasis transportas turi stovėti tose pačiose spūstyse“, – priduria jis.

Išgirdę informaciją apie tai, jog viešasis transportas yra atnaujintas, M. Markevičiaus teigimu, žmonės ryžtasi jį išbandyti, tačiau pamatę sistemines problemas ima ir persigalvoja.

„Aš darau prielaidą, jog kasdienis naudojimasis viešuoju transportu išties yra įmanomas, nekalbant apie atvejus, kai žmogus gyvena toliau nuo miesto. Jei, gyvendamas šalia stotelės, jis viešojo transporto nesirenka, galbūt yra kitos priežastys“, – svarsto M. Markevičius.

Darnaus judumo planai pritrauktų ne visus?

Pernai 18 Lietuvos miestų, o taip pat ir kurorto statusą turintys miestai, parengė darnaus judumo planus. Juose pabrėžiamas mažesnis išmetamų į aplinką teršalų kiekis, tačiau labiausiai J. Damidavičius akcentuoja infrastruktūros klausimą.

„Mes, kaip ministerija, skatiname stebėti visuomenės poreikių pokyčius, tačiau, kaip bebūtų, iš pradžių savivaldybės turi susitvarkyti su savo infrastruktūra – pėsčiųjų ir dviračių takais bei stotelėmis“, – sako J. Damidavičius.

Kadangi darnaus judėjimo planams įgyvendinti yra skirtos ir ES investicijos, J. Damidavičiaus tvirtinimu, pirminis priemonių paketas turėtų būti pateiktas iki 2023-iųjų ir visiškai įgyvendintas 2030 metais.

J. Damidavičiaus manymu, atsiradus keliavimo alternatyvų, žmonės jas ir rinksis.

„Dabar, kai infrastruktūra nėra saugi ir patogi, jie renkasi lengviausią kelią ir nepagalvoja, kad tuos 300 metrų iki parduotuvės jie galėtų nueiti ar nuvažiuoti dviračiu“, – komentuoja J. Damidavičius.

Kaip bebūtų, anot K. Gaučės, keleivių elgsenos pokyčiai – atskira disciplina, kuri nesikeičia dėl fragmentiškai kuriamos naujos pasiūlos.

„Beveik visi darnaus judumo planai rengiami orientuojantis į naują pasiūlą ir naujos infrastruktūros kūrimą. Jie tikrai pagerins buitį tų, kurie jau keliauja darniai, tačiau tikrai neprivilios važiuojančiųjų automobiliais. Jei norime keisti keleivių elgseną, reikia tolygiai mažinti patogumą keliauti automobiliu, siūlant alternatyvias priemones, pavyzdžiui, keliavimą dviračiu“, – teigia K. Gaučė.

Kad nemokamas viešasis transportas pasiteisins, K. Gaučė teigia netikinti, esą tai nenusvers įpročio važiuoti automobiliu.

„Tai galbūt pritrauktų pėsčiuosius ar paspirtuko vairuotojus, bet automobilių vairuotojai ne dėl per didelės kainos nevažiuoja viešuoju transportu – už 65 centus automobiliu niekur nenukeliausi. Galų gale vien parkavimas kai kur gali kainuoti ir kelis kartus daugiau“, – aiškina K. Gaučė.

Pašnekovė apibendrina – nėra darnu kankintis, todėl visada turi išlikti sveikas protas. „Kombinuojant kelionę galbūt patogiau pavažiuoti porą stotelių, nes atstumai iki jos tikrai nėra dideli, [...] tik reikia pabandyti“, – LRT RADIJUI sako K. Gaučė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Ką reikėtų padaryti, kad viešasis transportas šalyje taptų populiaresnis?