Po kelerių metų Europoje planuojama į visus naujus automobilius įdiegti greičio ribotuvus ir kitas saugumo priemones. „Tai ypač naudinga ir nuolat tobulinama“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.
Dėl papildomų saugos priemonių taikymo vieningai pritarė Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija
„Jei vairuotojas, pavyzdžiui, praranda sąmonę ir važiuoja šonu, automobilis pradeda sekti dešinę eismo liniją ir sustoja“, – tokį automobilio perspėjimo signalą vairuotojui pateikia Audi salono atstovas Justas Grendelis.
Kaip bebūtų, specialistai sako, kad tokios sistemos ateityje bus įdiegtos toli gražu ne visuose naujuose automobiliuose. Pavyzdžiui, naujasis sportinės klasės Audi A5 modelis turi įmontuotą greičio ribojimo sistemą.
„Ši sistema atlieka tris funkcijas: pirmoji – avarinė stabdymo funkcija, kai priekyje važiuojantis automobilis staiga sustoja ir už jo esantis vairuotojas nespėja sureaguoti, antroji – kai galime nusistatyti ribą, skiriančią mus nuo kito automobilio, trečioji – kai nustatome atstumą, naudodami autopiloto sistemą, – LRT RADIJUI sako J. Grendelis.
Pasak J. Grendelio, naujuose automobiliuose bus įdiegta ir greičio ribojimo sistema, kuri apie viršijamą greitį perspės ne tik automobilio skydelyje, bet ir suvibruojant akseleratoriaus pedalui.
„Tokiu būdu atkreipiamas vairuotojo dėmesys į skydelį apie viršijamą greitį“, – aiškina J. Grendelis.
Anot pašnekovo, minėti įrenginiai dažniausia naudojami brangiau kainuojančiuose automobilių modeliuose, esą ateityje bus galima tikėtis tik automatinio stabdymo sistemos visuose naujuose automobiliuose.
„Baziniame variante šios komplektacijos neįrengsi. Avarijos atveju automobilis staigiai sustotų prieš pat kliūtį“, – sako J. Grendelis.
Kai tokių automobilių Lietuvos gatvėse važinėja ne tiek ir daug, nuo 2022-ųjų metų Europos Sąjungoje (ES) planuojama į visus naujus automobilius įdiegti greičio ribotuvus. Greičio ribojimo sistemos, nuskaitydamos kelio eismo ženklus ar GPS žemėlapio duomenis, nustato maksimalų leistiną greitį vietovėje. Taip sumažina variklio galią ir transporto priemonės greitį.
„Nestaigus stabdymas iki leistino greičio ribos būtų racionalu ir, sakykime, daugmaž atkartotų natūralius vairuotojo veiksmus, todėl tai nebūtų netikėta kitiems eismo dalyviams. Esant labai mažam greičiui, judant spūstyje ar prieš pėsčiųjų perėją, sistema neleidžia įvykti smulkiems susidūrimams. Kai vairuotojas dairosi į kitas puses, sistema stebi, kas vyksta priekyje. Tai ypač naudinga ir nuolat tobulinama“, – teigia V. Žuraulis.
Anot docento, į naujus automobilius įdiegtos stabdymo sistemos per keletą metų išties pasikeitė. Pavyzdžiui, šiandien kelyje daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų išvengta susidūrimo su įvairiais objektais.
„Šios sistemos yra pažangios ir nuolat tobulinamos. Jei anksčiau tai veikė pasitelkiant radarus, dabar tai atliekama vaizdų analizės metodais. Tai reiškia, kad bus ne tik stebimas atstumas, bet ir identifikuojama, koks tai yra objektas – motociklininkas, dviratininkas, lengvasis automobilis, vilkikas ar pan. Visa tai sistemai leidžia tiksliau numatyti, kokie veiksmai yra reikalingi“, – komentuoja V. Žuraulis.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
