Eismas

2019.08.01 12:30

Autobusų stočių atnaujinimui – griežtesnis institucijų žvilgsnis

Evelina Povilaitytė, BNS2019.08.01 12:30

Centrinė projektų valdymo agentūra kritikuoja savivaldybių pasirinktą būdą atnaujinti autobusų stotis. Anot specialistų, dabar valstybiniai sklypai be konkurencijos dalijami privatiems investuotojams. Tačiau viliamasi, kad sugriežtinus tvarką savivaldybės projektus įgyvendins skaidriau.

Verslo atstovai sako, jog šio proceso reguliavimas nereikalingas, konkurencija čia visuomet buvo, o savivaldybės partneriams kėlė nemažus reikalavimus. Be to, kai kur sunku privilioti didžiuosius prekybininkus, nes jiems tokie projektai neįdomūs.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sako, kad savivaldybės nelabai nori imtis sudėtingų koncesijų projektų, todėl svarstoma galimybė procedūras padaryti paprastesnes.

Pasak Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės ekspertės Neringos Pažūsienės, ilgą laiką verslas ir savivaldybės įgyvendindavo autobusų stočių projektus įvairių mainų pagrindu.

„Schemos daugeliu atveju būdavo panašios: privatūs subjektai nusipirkdavo nedidelį sklypą šalia stoties, o po to tik likdavo įtikinti savivaldybę kartu vykdyti projektą. Įkalbinti nebūdavo sunku, nes savivaldybės ar jų įmonės autobusų stočių sutvarkymui pakankamai lėšų neturi. Tada ir įvyksta „natūriniai manai“: „aš tau suremontuosiu ar perstatysiu autobusų stoties pastatą, o tu man leisi pasistatyti prekybos centrą, kadangi turimo žemės sklypo nepakanka“, – BNS aiškino ji.

Anot N. Pažūsienės, taip įgyvendinant projektus gali būti neužtikrinama konkurencija, lengvatine tvarka dalijama valstybinė žemė, neįvertinama, ar tikrai miestui tokio projekto reikia.

Kaip pavyzdį ji įvardijo šiuo metu teisiniuose ginčuose įstrigusį Trakų autobusų stoties projektą.

„Ar iš tiesų Trakuose, kur jau viena šalia kitos veikia dvi didelės parduotuvės („Maxima“ ir „Iki“), smulkių prekeivių turgelis, reikia dar vieno prekybos centro? Atsakymą būtų davęs rinkos tyrimas, bet tai nebuvo padaryta, jau nekalbant apie vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams pasiūlyti savo paslaugas ir sąžiningai konkuruoti“, – kalbėjo ji.

Anot ekspertės, situacija turėtų pasikeisti įsigaliojus ES direktyvai dėl koncesijos sutarčių ir priėmus naują Koncesijų įstatymo redakciją. Nuo 2018 metų koncesijų kontrole, pasak jos, užsiima Viešųjų pirkimų tarnyba – ji, agentūra ir Konkurencijos taryba pradeda imtis veiksmų.

„Naujas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato sąlygas, kaip turi būti suteikiama koncesija. Kiekviena institucija gali rinktis: išnuomoja ar daro koncesiją, svarbiausia, kad nebūtų valstybinės žemės užgrobimo. Svarbu ne tik konkurencija, bet ir žinoti, ko bendruomenei, turistams reikia, kokių paslaugų“, – aiškino N. Pažūsienė.

Trakų rajono savivaldybė savo pozicijos šiuo klausimu BNS nepateikė.

Verslas: konkurencijos yra

Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“, plėtojusios ne vieną autobusų stoties atnaujinimo projektą, rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas BNS tvirtino, jog konkurencija šioje srityje visuomet buvo, o savivaldybės partneriams kėlė nemažus reikalavimus.

„Tikrai nereikėtų galvoti, kad pas savivaldybes atėjo pats pirmas (investuotojas – BNS) ir su juo buvo pasirašyta sutartis. Pavyzdžiui, Alytuje, meras Daugėla išgujo stotį iš miesto centro į pakraštį, iškėlė tokius reikalavimus „Vilniaus prekybai“, kad jie tiesiog nesiryžo jų įgyvendinti – neapsimokėjo. Taigi savivaldybės nenuėjo blogu keliu, visur buvo kova: kur kovojo „Iki“ su „Maxima“, kur „Lidl“ su dar kažkuo, kuris duos geresnį pasiūlymą“, – pasakojo jis.

„Jeigu prekybininkams vienas miestas įdomus, tai kitas ne, nes ten jie šalia turi parduotuvę arba išvis turi perteklių. Reguliavimas nei reikalingas, nei ką. Savivaldybės rengė konkursus, kėlė nežmoniškus reikalavimus. Aš galvoju, kad iki šiol viskas veikė puikiai“, – kalbėjo „Kautros“ atstovas.

Anot G. Pakuso, kiekvieno miesto ir miestelio projektas yra skirtingas tiek savo dydžiu, tiek įgyvendinimo būdu.

„Mes dabar Vilkaviškyje, kaip ir Kaune, vystome autobusų stoties projektą privačiais pinigais. Ir ką galvojate? Mes neturime jokio prekybininko, nepriviliojome nė vieno, turiu omeny didžiųjų tinklų. Jiems neįdomu – jie turi aplink parduotuvių. Bet mes nenuleidome rankų, turime kitus, mažesnius nuomininkus, pavyzdžiui „Pepco“, ir darome kaip Kaune: yra autobusų stotis su prekybine dalimi“, – sakė jis.

Anot jo, įmonė stotį valdo tik Kaune, Vilkaviškyje pastačius ji bus atiduota savivaldybei, Alytuje įmonė yra nuomininkė, Prienuose ji laimėjo operatoriaus konkursą.

Pasak G. Pakuso, pasitelkti verslą autobusų stočių atnaujinimui savivaldybėms tenka, nes tokiems projektams jos neturi pakankamai lėšų. G. Pakusas pasakojo, jog nuo 2004 metų valdomos ir 2017 metais atnaujintos Kauno autobusų stoties projektui ieškojo investuotojų, tačiau nepavykus to padaryti įmonė nusprendė projektą įgyvendinti pati.

„Tas verslo supratimas, kad autobusų stotys gali jam duoti naudos, davė rezultatų. Tokios stotys kaip Skuode, Kėdainiuose, Alytuje ir kituose miestuose – puiku, kad jie rado tokį sprendimą. Vienas iš paskutinių projektų – Palangos autobusų stotis, kuri puikiai veikia. Aš džiaugiuosi, kad tokiu keliu nueita ir pasiekta nemažai“, – sakė G. Pakusas.

Koncesijų nenori

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė BNS sakė, kad paprastai savivaldybės nelabai nori imtis koncesijų projektų, nes jie sudėtingi, ilgos procedūros.

„Yra suvokimas dėl sudėtingumo, procedūrų ilgumo, investicinių projektų rengimo. Ne visada savivaldybės nori pasinaudoti koncesijos galimybe ir atiduoti riziką verslui ilgesnei perspektyvai, nusiimti sau rūpestį. Jos daro viešuosius pirkimus, perleidžia turtą. Turime tokią bendrą situaciją Lietuvoje, ypač savivaldybių lygmenyje“, – BNS teigė ji.

D. Vilytės teigimu, svarstoma galimybė koncesijų procedūras padaryti paprastesnes.

„Nuo kontrolės neverta pradėti, reikėtų daugiau šviečiamųjų dalykų. Yra idėja, kad reikėtų supaprastinti (koncesijas – red. past.), ypač tokiais nedidelės vertės turto perdavimo atvejais, kad palengvėtų biurokratiniai formalumai, sutrumpėtų procesas ir savivaldybės būtų suinteresuotos koncesijomis“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

„Anksčiau koncesijas prižiūrėjo ir konsultavo agentūra, kuri gal ir ne tiek pajėgumų turėjo. Dabar mes darbą dalinsimės ir bandysime kažką padaryti. Norėtųsi, kad savivaldybės būtų suinteresuotos. Tam turbūt reikės ir mokymų, ir konsultacijų“, – pridūrė ji.

Atnaujintos autobusų stotys su parduotuvėmis šiuo metu veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Palangoje, Šilutėje, Šilalėje, Prienuose, Rokiškyje, tačiau visuose projektai įgyvendinti skirtingu būdu.

Iki šiol nei Centrinė projektų valdymo agentūra, nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Valstybės kontrolė nėra atlikusi tyrimų apie šių projektų įgyvendinimą.