Kol vilniečiai džiaugiasi nauju operatoriumi, siūlančiu elektrinių paspirtukų trumpalaikės nuomos paslaugas, Europa vis pikčiau žiūri į tokį verslą. Priežastis – padėtis tampa nevaldoma. Vien Briuselyje elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas teikia 5 kompanijos, kurios siūlo 5500 paspirtukų.
Centriniuose Briuselio rajonuose elektrinių paspirtukų – apstu. Juos gali rasti gražiai sustatytus skveruose ar prie didesnių pėsčiųjų eismo arterijų, gali rasti ir tiesiogine to žodžio prasme numestus kokiame užkampyje, ant gatvės ar kur kitur.
Dalis jų – beveik nauji, dalis – kaip reikiant aplaužyti. Jais skuba tiek kostiumuoti eurobiurokratai, tiek kiti vietiniai ar turistai, tiek pašėlęs jaunimėlis, kuris mėgsta palakstyti su vėjeliu pėsčiųjų pilnais šaligatviais, ar intensyvia gatve.
Nors konkurencija tarp tokių paslaugų tiekėjų didelė (be to, dar galima išsinuomoti elektroninius dviračius ar net elektroninį motorolerį), bet kainos visur vienodos: atrakinimas – 1 euras, viena minutė važinėjimo – 15 centų (tiesa, kai kurios kompanijos taiko akcijas ar nuolaidas, jei ilgiau naudojamasi paslaugomis).
Konkurencija neatgraso nuo naujų žaidėjų atėjimo į rinką. Skaičiuojama, kad prie dabar Belgijos sostinėje paslaugas siūlančių 5 operatorių („Lime“, „Circ“, „Hive“, „Dott“, „Wind“) prisijungs ir garsusis „Uber“ su 1200 bei kita kompanija „Poppy“ su 200 elektrinių paspirtukų. Taigi, jau netrukus Briuselio gatvėse bus apie 7000 elektrinių paspirtukų.
Nenuostabu, kad tai kelia nerimą vietos politikams ir pareigūnams. Panašiai kaip ir kitose Europos miestuose, labiausiai nerimaujama dėl intensyvumo pėsčiųjų zonose, eismo saugumo, paslaugas teikiančių startuolių verslo modelio (darbuotojų teisių užtikrinimo) ir teiginių, kad elektriniai paspirtukai neprisideda prie miesto ekologijos gerinimo.
Viltys, kad žmonės rinksis elektrinį paspirtuką, o ne automobilį ar visuomeninį transportą, kol kas neišsipildė. Briuselio leidinys „Buzz“ apklausė 150 žmonių, kurie nuomojasi elektrinius paspirtukus, ir 59 proc. jų pasakė, kad jei nebūtų galimybės išsinuomoti šios transporto priemonės, vaikščiotų pėstute, 31 proc. – važiuotų dviračiu ar visuomeniniu transportu.
Vis dėlto, didžiausią nerimą kelia eismo saugumas, nors mirtimi pasibaigusių atvejų nėra daug užfiksuota. Briuselyje žuvo tik vienas paspirtukininkas, bet jokia kita transporto priemonė nedalyvavo incidente. Paryžiuje paspirtukinininko gyvybę nusinešė susidūrimas su sunkvežimiu.
Po tragiško incidento Briuselyje vietos pareigūnai prakalbo apie privalomus šalmus paspirtukininkams. Praėjusią savaitę pranešta, kad 19 Briuselio regiono savivaldybių braižo žemėlapius. Ten bus pažymėtos vietos, kur nuo rugsėjo paspirtukus palikti draudžiama.
Jei kompanijos per 24 valandas neperkels ten paliktų elektrinių paspirtukų, joms grės bauda. Taip pat bus nustatytos elektrinių paspirtukų palikimo vietos. Tokios vietos nuo liepos jau nustatytos vienoje iš Briuselio savivaldybių – Ikselyje.
Belgijos Šarlerua miestas dar prieš įsileisdamas elektrinių paspirtukų kompanijas nustatė draudžiamas vietas ir greičio limitus.
Kaip rašo portalas politico.eu, nuo šiol elektrinių paspirtukų trumpalaikės nuomos kompanijos turės ne tik galvoti, kaip patenkinti klientų norus, bet ir kaip įtikti vietos pareigūnams.
„Mes dirbame su miestais, kad išlaikytume gerus santykius. Koncentruojamės labiau į mūsų paslaugų kokybę“, – politico.eu teigė Danielle Seeley iš „Circ“ kompanijos, Briuselyje siūlančios 1500 elektrinių paspirtukų.
Vis dėlto, ji pridūrė: „Mes negalime pašalinti žmogiško elemento, taigi ir visiškai eliminuoti rizikos. Gaila, bet negalime kontroliuoti visko.“
