Eismas

2019.07.26 18:14

Specialiųjų tarnybų švyturėliai – suteikia pirmenybę, bet yra papildomų sąlygų

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.07.26 18:14

Tikriausiai daugelis žino, kad ryškiai šviečiantys mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, lydimi garsinio signalo, reiškia, jog kažkur skuba policijos, greitosios pagalbos ar gaisrinės automobilis. Tačiau tarnybų, kurios naudoja šias vairuotojų ir kitų eismo dalyvių dėmesį atkreipiančias priemones, yra ir daugiau.

Pamatyti ir išgirsti specialiųjų tarnybų automobilių šviesų ir garso signalus – dažno didmiesčio gyventojo kasdienybė. Kartais šie signalai gali prikelti anksti ryte arba sutrikdyti nakties miegą, tačiau ne visada tai gali būti policijos, greitosios pagalbos ar gaisrinės automobilis.

„Specialius šviesų ir garso signalus taip pat naudoja dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos transporto priemonės, pritaikytos suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas.

Ir tai dar ne viskas, nes specialius signalus gali naudoti ir vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės ir Lietuvos transporto saugos administracijos transporto priemonės“, – LRT.lt išvardija Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Laura Salokaitė.

Taip pat tikriausiai dažnas pastebėjo, kad specialiosios tarnybos naudoja skirtingų spalvų šviesos signalus. Pavyzdžiui, policija naudoja mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, o greitosios pagalbos ir gaisrinės automobiliai – mėlynus. Tačiau skiriasi ne tik šviesų spalvos, bet ir garsas, kurį tarnybos pasirenka pačios.

„Specialiųjų transporto priemonių tarnyboms nėra priskiriami atitinkami garso signalai. Tarnybos pasirenka garso signalą pačios. Svarbu tai, kad garso signalas turi būti kintamų tonų“, – pastebi L. Salokaitė.

Kalbant apie garsą, specialiųjų tarnybų automobiliai negali įjungti garsinio signalo, kada nori. Yra išskirti tam tikri atvejai, kada garsinį signalą naudoti galima ir tiesiog privaloma.

„Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, šviesos ir specialiaisiais garso signalais gali naudotis tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, visais atvejais važiuojančios specialiosios transporto priemonės su įjungtais mėlynos ir raudonos ar tik mėlynos spalvos švyturėliais privalo įjungti specialiuosius garso signalus“, – teigia L. Salokaitė.

Ir specialiųjų tarnybų automobiliai patenka į avarijas

Nepaisant ryškių šviesų ir garsinio signalo, kartais specialiųjų tarnybų automobiliai neatkreipia pakankamai vairuotojų dėmesio ir įvyksta avarijos, dažniausiai, sankryžose. Tačiau ne visada dėl tokios avarijos galima kaltinti spec. tarnybų automobilių nepastebėjusius vairuotojus.

„Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias“, – LRT.lt akcentuoja L. Salokaitė.

Tačiau kartais įvyksta eismo įvykių, kuriuose nukenčia spec. tarnybų ir paprasti, civilių vairuojami, automobiliai, ir tokiu atveju iškyla dilema – kuris eismo įvykio dalyvis kaltas? Visgi, kaip sako L. Salokaitė, universalaus atsakymo pateikti negalima.

„Tokie eismo įvykiai tiriami kaip ir visi kiti ir yra vertinamos visos aplinkybės. Pavyzdžiui, visuose policijos automobiliuose yra įrengti vaizdo registratoriai ir dažniausiai visi įvykiai būna užfiksuoti.

Tai leidžia įvertinti, ar pareigūnai įsitikino, kad jiems yra duodamas kelias, ar visgi kito automobilio vairuotojas, matydamas, kad atvažiuoja spec. tarnybos automobilis, jo nepraleido. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai.

Atliekant tyrimą pastebima daugybė veiksnių, pavyzdžiui, šviesos signalai buvo įjungti ir veikė ar ne, taip pat ar buvo įjungtas garsinis signalas, būna apklausiami liudininkai ir vertinami jų parodymai. Todėl pasakyti, kad jei nutiko toks eismo įvykis, pasakyti iš karto, kalta viena ar kita pusė, yra neįmanoma“, – tikina L. Salokaitė.

Pašnekovė pateikia pavyzdį, kai eismo įvykis, kuris įvyko tarp spec. tarnybos ir paprasto automobilio, buvo įvertintas taip, jog kaltu dėl avarijos sukėlimo buvo pripažintas spec. tarnybos automobilio vairuotojas.

„Buvo įvykis, kai Vilniuje susidūrė gaisrinės automobilis su paprastu lengvuoju automobiliu. Šiuo atveju kaltu buvo pripažintas gaisrininkas, kuris neįsitikino, ar jam duodamas kelias. Todėl sakyti, kad, jei važiavo spec. tarnybos automobilis su įjungtais švyturėliais ir įvyko eismo įvykis, kaltu bus pripažintas kito automobilio vairuotojas, tikrai negalima“, – primena L. Salokaitė.

Vairuotojai turėtų įsiminti, kokių spec. tarnybų automobiliai naudoja šviesų ir garso signalus ir kaip elgtis juos pamačius kelyje, nes vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma teigia, kad artimiausiu metu tvarka nesikeis.

„Manome, kad šiuo metu galiojantis specialiųjų transporto priemonių mėlynų ir raudonų ar tik mėlynų švyturėlių bei specialiųjų garso signalų naudojimo teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir artimiausiu metu jo keisti nėra numatyta“, – LRT.lt sako Č. Mulma.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.