Eismas

2019.07.25 18:10

Automobilių žinovas: kova su dyzeliais – kova su vėjo malūnais

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.25 18:10

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie taršių automobilių apmokestinimą ir lengvatas tiems, kurie žada atsisakyti savo senų ir daug orą teršiančių automobilių. Daugelio taikikliai nutaikyti į dyzelinu varomas transporto priemones, tačiau automobilių žinovas Vitoldas Milius sako, kad tokia kova – beprasmė.

LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjęs V. Milius mano, kad Europa, kovojanti su dyzeliniais automobiliais, pamiršta, kad svarbiausias aspektas – automobiliai.

„Žiūrint apskritai į vaizdą Europoje, matoma kova su vėjo malūnais, kuri pagrįsta ekologija, bet mažai kuo susijusi su automobiliais“, – mano V. Milius.

Pašnekovo manymu, problemos dėl dyzelinių automobilių prasidėjo ne šiandien, o gerokai anksčiau, prieš dešimt ar net dvidešimt metų, kai vairuotojai juos pirko neatsižvelgdami į tai, ar jie tikrai išnaudos dyzelinio variklio privalumus.

„Seniau dyzelinių automobilių prisipirko ir tie, kuriems jų visiškai nereikėjo. Tai reiškia, kad dyzelino mada padarė įtaką. Niekas negalvoja apie tai, kad jei per metus nuvažiuoji 5000 kilometrų ir juos įveiki važiuodamas mieste į darbą, tau dyzelinio automobilio tikrai nereikia. Tokie vairuotojai gali atsisakyti tokio automobilio, nes jo jiems niekada nereikėjo ir nereikės.

O tiems žmonėms, kurie važiuoja daug, toli ir pakankamai greitai, dyzelinu varomas automobilis yra racionalus pasirinkimas. Naujausi dyzeliniai automobiliai yra pakankamai švarūs, nors ten yra tam tikrų kenksmingų medžiagų, bet gamintojai tai ganėtinai sparčiai sprendžia“, – pastebi V. Milius.

Kaip pavyzdį, kad dyzelinu varomus automobilius vis dar renkasi daugelis vairuotojų, jis pateikia Skandinavijos šalis. Jis pastebi, kad kalbos apie Skandinavijoje labai populiarius elektromobilius yra perdėtos.

„Važiuojant aplink Baltijos jūrą, teko važiuoti per Suomiją ir Švediją, šalis, apie kurias kalbama, kad jose daug elektromobilių. Tačiau, pažiūrėjus žemėlapyje į Švediją, galima pamatyti, kad tai ilga šalis, kur reikia įveikti didelius atstumus.

Aš Švedijoje mačiau gal tris „Tesla“ elektromobilius ir visus mieste. Ten visi važiuoja su ekonomiškais dyzeliniais automobiliais, nes jiems į vieną pusę reikia nuvažiuoti 2000 kilometrų. Padaryti tai su elektromobiliu – jokių šansų“, – akcentuoja V. Milius.

Tačiau sakyti, kad elektromobiliai arba hibridiniai automobiliai yra beprasmiai, taip pat nebūtų teisinga, bet reikia suprasti, kad tokie automobiliai efektyviausi mieste.

„Hibridiniai automobiliai kurti miestui. Pavyzdžiui, iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai, kurie leidžia mieste nuvažiuoti iki 50 kilometrų atstumą naudojant tik elektrą, o pasibaigus elektros energijai važiuoti benzinu, jie buvo sukurti miestiečiams, suteikiant galimybę važiuoti ir užmiestyje.

Bet jei daug laiko važinėji užmiestyje, tuomet tai yra tik sunkesnis benzinu varomas automobilis“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sako V. Milius.

Jis priduria, kad pats metus laiko važinėjo su elektromobiliu, tačiau visą laiką juo važinėjo mieste, o užmiestyje važiuodavo kitu automobiliu. Todėl, pasak jo, elektromobiliai yra puikus sprendimas miestų gyventojams, bet ne tiems, kurie dažnai keliauja užmiesčio keliais.

Lietuviams bet ko neprastumsi

Viena iš priemonių, kuria Lietuvoje bus siekiama sumažinti taršių automobilių skaičių, tai vienkartinės 1000 eurų kompensacijos tiems, kurie savo senus automobilius atiduos perdirbimui. Tačiau V. Milius pastebi, kad tokių automobilių vairuotojams svarbiausia ne ekologija, o ekonomija.

„Tie žmonės, kurie važinėja su automobiliais, kurie kainuoja iki 1000 eurų, jie tikriausiai tokius vairuoja ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad su kitokiais negali važinėti. Jų ekologinis mąstymas tikriausiai yra antroje vietoje, nes pirmoje – išgyvenimas. Jie važinėja su tuo, su kuo gali ir apsimoka važinėti. Dyzeliniai automobiliai yra būtent ta priemonė, kuria važiuoti apsimoka labiausiai“, – svarsto V. Milius.

Tačiau taršaus automobilio neatsisakę vairuotojai gali būti įsprausti į kitus, mokesčių, rėmus. Jei Lietuvoje atsirastų taršos mokestis visiems automobiliams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar registracijos datos, tuomet gali kilti didelis visuomenės nepasitenkinimas, todėl tokiu atveju būtina įvesti tokius mokesčius, kurie būtų pagrįsti įtikinamais argumentais.

„Visą dvidešimtmetį kalbama apie mokesčio įvedimą ir visada pritrūkdavo politinio ryžto pajudinti bent pirštą, nes visi suprato, kad bus blogai, tuoj rinkimai.

Lietuva yra automobilistų kraštas, lietuviai jais domisi, todėl kažkokia nesąmonė nesuveiks. Turės būti einama ir pasakojama, kodėl to reikia.

Panašų pavyzdį turėjome, kai buvo įvedamas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau šiandien važiuojame, draudžiamės ir džiaugiamės, kad, įvažiavus į kokį nors stulpą, stulpo savininkui nuostolius atlygins draudimas“, – palygina V. Milius.

Automobilių žinovas neabejoja, kad automobilių taršos mokesčiai Lietuvoje vis tiek bus, tačiau apmokestinimo sistema turi būti tikslinga ir teisinga, o, svarbiausia, būtina vengti draudimų.

„Reikia suprasti, kad bet kokie mokesčiai arba bet kokios permainos bus susijusios su pasipriešinimu. Galbūt tie, kurie gyvena gerai, jie gali nereaguoti į mokestį ir jiems tai nesukels problemų. Tačiau tam tikrai daliai žmonių, kurie gyvena blogiau, bet koks mokestis sumažina tam tikras galimybes, pavyzdžiui, pramogas vaikams. Tokie žmonės, natūralu, priešinsis.

Tačiau Lietuva yra ES dalis ir turime vykdyti jos paliepimus, nes kitaip gausime baudas ir vis tiek sumokėsime iš savo kišenės. Todėl manau, kad, nepaisant to, ar mes priešinsimės, ar ne, mokesčiai bus.

Svarbu, kad nebūtų didelių draudimų, būtų palikta galimybė važiuoti, su kuo nori. Jei nori važiuoti su 5,0 l darbinio tūrio varikliu, susimokėk ir važiuok. Todėl reikia padaryti tokią sistemą, kuri būtų aiški paprastam žmogui, ir pasipriešinimas galbūt nebus didelis“, – svarsto V. Milius.

Parengė Vytenis Kudarauskas