Eismas

2019.07.23 17:24

Kęstutis Mažeika apie automobilių taršos mokesčius: nieko nedaryti tiesiog nebegalime

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.23 17:24

Lietuvos Vyriausybė grįžta prie planų mažinti dyzelinių automobilių skaičių keliuose, tačiau šis klausimas sukelia ir karštų diskusijų. Aplinkos apsaugos aktyvistai, ekspertai ir dalis politikų siekia ekologinio pobūdžio reikalavimų dyzeliniams automobiliams griežtinimo, tačiau tai kertasi su šimtų tūkstančių tokių automobilių savininkų mūsų šalyje interesais.

Būtina imtis priemonių

Sunku suskaičiuoti, kiek jau buvo iniciatyvų imtis dyzelinių automobilių. Spaudoje antraštės skelbia, kad tai yra dyzelinių automobilių diskriminacija. Kodėl vėl grįžtama prieš dyzelinių automobilių klausimo?

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad Lietuva Europos žemėlapyje yra viena iš nedaugelio valstybių, neturinčių nei motyvacinių, nei prevencinių priemonių ar kitokių įrankių reguliuoti savo automobilių parką, kuris yra vienas seniausių Europoje.

„Mūsų vairuotojai neturi galimybės atsinaujinti automobilio su valstybės pagalba, nėra aiškių tikslų, kaip gyvensime ateityje, nes kitos valstybės turi nusibrėžusios ribas, kada automobilis yra taršus, koks yra registracijos ir kasmetinis išlaikymo, kitaip tariant, taršos mokestis.

Tai yra praktika šalių, kurios eina tuo keliu, ir jų automobilių parkas yra mažiau taršus, jose mažiau dyzelinių automobilių. Šią viziją turime persikelti į savo teisinę bazę ir pasakyti vairuotojams, kada bus mokestis ar subsidija.

Atsiveria diskusija, ką darysime už surinktus pinigus, ir iki biudžeto priėmimo reikia nutarti, koks sprendimas yra geriausias. Nieko nedaryti mes nebegalime.

Dešimt metų apie tai kalbama, tačiau nėra politinės valios ir ryžto, nes yra kažkokių baimių, tačiau jos atsisuka prieš mus pačius, nes vyksta klimato kaita, kyla sveikatos problemų“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ pasakoja K. Mažeika.

Žurnalistas ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius paaiškino, kas lėmė, kad Europos ir Lietuvos keliuose atsirado didelis skaičius dyzelinu varomų automobilių.

„Jei žiūrėtume į dyzelinių variklių raidą, tai populiarumas labai stipriai šoko į viršų, kai tas pats „Volkswagen“ koncernas pagamino TDI variklius, kurie buvo labai ekonomiški ir kartu greiti. Kitaip tariant, vokiečiams jų geruose greitkeliuose leido važiuoti ir labai greitai, ir labai taupiai.

Po to tokie automobiliai pradėjo eiti ir į kitas šalis, ne išimtis ir Lietuva, kur tautiečiai suprato, kad su tokiu automobiliu galima važiuoti labai taupiai ir visi juos pradėjo pirkti ir populiarinti. Galiausiai, žmonės, kuriems net tokių automobilių nereikia, jų prisipirko ir taip jų atsirado labai daug.

Lietuvai apie tai reikėtų labai pagalvoti, nes esmė yra ne tai, kad važiuojame su dyzeliniais automobiliais. Problema yra tai, kad Lietuvoje važinėja labai daug netvarkingų automobilių ir tai kiekvieną dieną matome mūsų gatvėse“, – akcentuoja V. Milius.

K. Mažeika pabrėžia, kad privaloma imtis veiksmų, nes šiuo metu gatvėse situacija yra visiškai nereguliuojama, todėl automobiliai naudojami ne kaip susisiekimo priemonė, o kaip laisvalaikio praleidimo būdas.

„Miesto centre galima važinėti, tiesiog važinėti ir teršti aplinką su prabangiausiais, taršiausiais ir galingiausiais automobiliais.

Kitose šalyse naudojama praktika, kai dyzeliniams automobiliams uždaromi miestų centrai, ir panašu, kad tie žingsniai yra tam tikra besiformuojanti kultūra. Žmonės su tuo sutinka, ypač tie, kurie gyvena toje aplinkoje.

Pavyzdžiui, jei piko metu Vilniaus senamiestyje pamatuotume oro taršą, gautume skaičius, kai tarša viršija arba yra arti ribos. Žmonės, gyvenantys tokiose zonose, jie yra nuodijami“, – pastebi K. Mažeika.

Be mokesčių ilgai neištversime

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad be automobilių mokesčio Lietuva galėtų išgyventi dar keletą metų. Tačiau delsti nereikėtų, sprendimus reikia priimti kaip įmanoma greičiau.

„Vertinant iš ekonominių pozicijų, dar galime tempti kelerius metus, nes turime tarptautinius įsipareigojimus sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį iki 2030-ųjų.

Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama vis daugiau, ir jei sprendimai nebus priimti dabar, mums nepavyks pakeisti Lietuvos automobilių parko ir tai reiškia, kad Lietuvai reikėtų mokėti dideles baudas, kurios gali siekti iki 50 mln. eurų.

Todėl arba sumokėsime iš biudžeto visų sąskaita, arba reikėtų jau dabar sukurti tokią mokestinę ir paskatų sistemą, kuri skatintų gyventojus nepirkti taršių automobilių, kurie kenkia ne tik apskritai, bet ir lokaliai“, – teigia N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos didieji miestai pagal taršos lygį labai išsiskiria iš kaimyninių valstybių didžiųjų miestų, tačiau priduria, kad svarbiausia, jog mokesčiai būtų įvedami ne dėl ekonominių rodiklių gerinimo.

„Labai norėčiau, kad priemonės būtų siejamos ne su ekonominėmis priežastimis, kad kiek mes surinksime pinigų į biudžetą ar mokėsime baudų, bet turime suvokti, kad toks automobilių parkas, kurį turime dabar, jis kenkia mums patiems, mūsų vaikams.

Šio klausimo negalime atidėlioti kitiems Seimo rinkimams ar po penkerių metų. Šį klausimą reikia spręsti dabar“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ ragina N. Mačiulis.

Kalbant apie automobilių mokestį, ekonomistas mano, jog visuomenė turi suprasti, kad yra didelis pasirinkimas ne dyzelinu varomų automobilių, kurie galėtų būti neapmokestinti, arba apmokestinti tokia suma, kuri nebūtų skausminga. Visgi geriausia tokiu atveju – diferencijuotas mokestis.

„Patys ekologiškiausi automobiliai turėtų būti neapmokestinti, kad gyventojai turėtų galimybę įsigyti nedidelį, nebrangų ir ekologišką automobilį, už kurį nereikėtų mokėti mokesčių.

Bet yra kita pusė, kur automobilis, kurio galingumas daugiau nei 200 kW ir jis per kilometrą išmeta 200 gramų teršalų ir, kaip rodo kitų šalių patirtis, tokių automobilių mokestis gali siekti 1000 eurų per metus“, – svarsto N. Mačiulis.

Su tokia pozicija sutinka ir aplinkos ministras ir įvardija mažiausią sumą, kuria galėtų būti apmokestinti taršūs automobiliai.

„Kalbame apie protingą mokestį, ką pastebėjo ir ekonomistas. Kalbant apie minimalią sumą, ji galėtų būti 20 eurų už automobilį, tačiau mokestis turėtų būti diferencijuotas. Kiek tai bus, yra bendra Vyriausybės pozicija ir didžiausią indėlį duos finansų ministerija“, – priduria K. Mažeika.

Ar 1000 eurų išspręs problemas?

Nuo rudens pradės veikti skatinimo mechanizmas žmonėms padėti atsisakyti taršių automobilių – tai bus 1000 eurų kompensacija. Šios priemonės įgyvendinimui numatyta 30 mln. eurų, tačiau ne kartą buvo pastebėta, kad tokia suma per maža, kad padarytų reikšmingą efektą. Visgi K. Mažeika sako, kad tai neturėtų būti vienkartinė priemonė.

„Manome, kad ateityje dalis surinktų taršos mokesčių galėtų tekti tos programos tęstinumui ir padėti žmonėms pereiti prie mažiau taršių automobilių. [...] Tęstinumą užtikrinti būtina, nes žmonės jau dabar rodo didelį susidomėjimą galimybe pasinaudoti kompensacija“, – sako K. Mažeika.

Visgi V. Milius išreiškė abejonę, ar žmonės tikrai bus pakankamai motyvuoti, kad už 1000 eurų atsisakytų savo turimo automobilio, kurio rinkos vertė gali būti didesnė nei siūloma kompensacija.

„Pasižiūrėjus visiškai primityviai, jei turiu automobilį, kurį galiu priduoti ir gauti 1000 eurų, man tai daryti apsimoka tik tada, kai jo vertė mažesnė, nes jei vertė 1500 eurų, tai man geriau apsimoka jį tiesiog parduoti.

Prasmės tikriausiai nėra, net jei pardavęs aš galiu gauti tą patį tūkstantį, kadangi, atidavus utilizavimui, man po to nurodys, ką aš turiu pirkti, o šiaip, turėdamas tūkstantį eurų, aš esu laisvas pirkti, ką noriu. Todėl kompensacija paveiks tik tuos, kurie turi automobilius, kurių vertė iki 1000 eurų“, – abejoja V. Milius.

Tačiau K. Mažeika atsako, jog būtent nuo pačių taršiausių automobilių ir norima pradėti, ir tikina, kad tokių, kurie kainuoja mažiau nei 1000 eurų yra daugybė.

„Tikrai yra nemažai važiuojančių automobilių, kurių vertė mažesnė nei 1000 eurų. Pasižiūrėjus į automobilių skelbimų puslapius, galima rasti aibę galingų ir labai taršių automobilių. Mes su kolegomis net juokavome, kad galbūt reikėtų tiesiog išpirkti tuos automobilius.

Manau, einame tuo keliu, kad žmonės turi patys suprasti ir skaičiuoti, nes visko pinigais tikrai nenupirksi. Didėja žmonių ekologinis supratingumas ir manome, kad ši priemonė prisidės prie pokyčio, kurio mes siekiame“, – sako K. Mažeika.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ garso įraše.


Parengė Vytenis Kudarauskas