Pinigų yra, o kelių – ne. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas susidomėjo, kodėl trejus metus iš eilės keliams tiesti ar remontuoti numatyti dešimtys milijonų eurų kaupiami ir nepanaudojami, o kelininkai skundžiasi pasodinti ant bado dietos, atleidžiami darbuotojai. Susisiekimo ministras sako neturintis tikslo nustekenti verslą, bet darbų kainos esą turi būti teisingos
Ministras sako, kad 6 iš 10 tirtų kelių blogi, nors už darbą sumokėta. Dabar esą jau žiūrima ne tik kokybės; imta ir skaidrinti konkursus. Bet dėl to kaupiasi nepanaudoti pinigai, vien pernai liko per 80 milijonų eurų, o per trejus metus – beveik 170 milijonų.
„Kur yra bėda? Pinigų turim, rangovų turim, o kelių neturim“, – stebisi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
„Dar nėra Lietuvoje tokių dalykų buvę, kad būtų neįsisavinamos lėšos“, – sako Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas.
Kodėl taip atsitiko, aiškintasi Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Jo vadovas sako, griežtesnė kontrolė nepateisina darbų vėlavimo.
Ministro teigimu, tiesiog imta nepermokėti kelininkams, todėl dalis konkursų baigiasi be nugalėtojo. Kelių direkcija sako, stengiasi pasivyti planus. Bet šiemet esą bėda tik dėl žvyrkelių.
„Nesulaukia tokio didelio rangovų dėmesio, nes jie nori didesnių projektų, kadangi finansinis sutarčių portfelis pakankamai jau priartėjęs prie buvusių metų. Taigi, matyt, dabar jau jie nori didesnių uždarbių, nes jau turi kur resursus panaudot“, – teigia Vitalijus Andrejevas, Automobilių kelių direkcijos vadovas.
Kelininkų, kuriuos dabar dažniau sutiksi mieste, o ne užmiestyje, teigimu, direkcija nori tokių kainų, už kokias įmonės susiskaičiuoja ir mato – darbų niekaip nepadarys. Be to, leidimų gavimas, kitos procedūros užtrunka tiek ilgai, kad darbai nusikelia ir dar pabrangsta, o į tai neatsižvelgiama. Kelininkų įmonėms esą labai sunku.
„Iš viso yra atleista iš kelių tiesimo remonto sektoriaus apie 3 tūkst. žmonių, neteko darbo. Įmonių yra šiandien per daug, užsakymų yra per mažai. Tai privedė jau ne prie vienos įmonės bankroto“, – tikina asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas.
„Prieš keletą metų kelininkai klestėjo dėl to, kad tik keli iš jų dalyvavo konkursuose ir juos visada laimėdavo bet kokiom kainom. Situacija tiesiog pasikeitė. Kainos sumažėjo, atsirado disciplina, tai be abejo, jeigu esi įpratęs plačiai gyventi, dabar yra sunkiau.
Nieks jų nustekent nesitiki. Aš dabar matau pereinamąjį laikotarpį, gal visiem truputį skauda, bet ką darysi. Viskas dėl valstybės“, – įsitikinęs laikinasis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Kelininkai sako, kad kai sektorius negauna darbo, duobė ir valstybės biudžete – mokesčių dabar sumokama esą triskart mažiau. Prie viso to esą prisidėjo ir vieši pareiškimai, kad kelininkai dirba nesąžiningai – tai kirto per reputaciją.
Žvyrkelių Lietuvoje per dvejus metus išasfaltuota apie pusė to, kas numatyta programoje. Kelių direkcijos teigimu, šiemet ir kitąmet keliams tiesti ir tvarkyti yra maždaug po 500 mln. eurų kasmet.
Plačiau – reportaže (nuo 1.18 min):
