Eismas

2019.07.17 13:28

Lėtai, bet keičiasi lietuviško naudoto automobilio portretas – naujesnis ir brangesnis

Po ilgai išsilaikiusio naudotų automobilių rinkos didėjimo, šių metų antrąjį ketvirtį užfiksuotas sumažėjimas. Tačiau keičiasi ne tik tai, bet ir paties lietuviško naudoto automobilio portretas – lietuviai ieško naujesnių automobilių, didėja ir vidutinė naudoto automobilio kaina.

Per antrąjį šių metų ketvirtį įvyko 114 tūkst. automobilių sandorių. Lietuvoje jau registruotų automobilių sandorių įvyko beveik 63 tūkst.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina išliko tokia pati, kaip ir pirmą šių metų ketvirtį, bet jei lyginsime su praėjusiais metais, kaina padidėjo 17,8 proc. Prieš metus vidutinė kaina siekė apie 3600 eurų, o šiemet ji padidėjo iki 4300 eurų.

„Paaugo nuo 1 iki 5 m. amžiaus automobilių sandorių skaičius. Palyginus su praėjusiais metais, tokių automobilių lietuviai įsigijo 4,5 proc. daugiau. Apskritai, tokie automobiliai antrąjį šių metų ketvirtį sudaro 13,5 proc. visos naudotų automobilių rinkos“, – pastebi „Autoplius“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Po truputį mažėja dyzelinių naudotų automobilių rinkos dalis, nors ji vis dar siekia 73,4 proc., tačiau 1,7 proc. mažiau nei tokiu pat metu pernai. Tuo metu benzininių automobilių įvežta 1,2 proc. ir bendrai tai 22 proc. visų į Lietuvą įvežamų naudotų automobilių. Nežymiai padidėjo ir alternatyvius degalus naudojančių automobilių.

Lietuviai rečiau dairosi į naudotus „Volkswagen“ markės automobilius, jų pasiūla sumažėjo 8,4 proc., iki 7,8 tūkst., o BMW automobilių pasiūla padidėjo 1,3 proc. ir siekia 4,8 tūkst. Mažiau įvežta ir „Opel“, „Audi“ bei „Toyota“ naudotų automobilių.

Tarp jau registruotų naudotų automobilių populiariausias išlieka „Volkswagen Passat“, tačiau, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, jų pardavimai sumažėjo beveik 21 proc., iki vos daugiau nei 20 tūkst. Mažėjo, bet ne taip ženkliai, ir BMW pardavimai. Pavyzdžiui, 3 serijos modelių sandorių buvo 1,5 tūkst., tai yra 6,1 proc. mažiau nei pernai.

Galima daryti išvadą, kad lietuviai dairosi į naujesnius, brangesnius ir kiek prabangesnius naudotus automobilius. Taip pat, nors ir nežymiai, tačiau mažėja dyzelinių automobilių populiarumas.

Kalbėdamas apie Aplinkos ministerijos siūlymą, kad lietuviai, kurie atsisakytų savo taršaus automobilio, gautų 1000 eurų kompensaciją, M. Buzelis abejoja tokios priemonės efektingumu keičiant lietuviškų naudotų automobilių parką ir bendrą vaizdą.

„Manau, kad tai rinką kiek išjudins, bet ne importo, o vidinę. Biudžetas yra 30 mln. eurų ir tokia lengvata galės pasinaudoti 30 tūkst. žmonių, tačiau Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 mln. taršių automobilių, todėl toks siūlymas yra tik lašas jūroje“, – mano M. Buzelis.