Eismas

2019.07.16 05:30

Vieno kilometro per valandą dilema: tikėti meluojančiu spidometru ar keisti vairavimo įpročius?

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.07.16 05:30

Kaip pranešė LRT.lt, kitąmet Lietuvos keliuose laukia naujovė – žadama, kad vairuotojai bus baudžiami net ir už 1 km/val. greičio viršijimą. Po šios naujienos daug vairuotojų pradėjo kelti klausimą, ar žiūrėdami į spidometrą galime būti tikri, kad greitis nėra viršijamas net minimaliai. Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovas atsako, kad reikia ne važiuoti ant ribos, o keisti vairavimo įpročius.

Spidometrai – meluoja

Kalbant apie vairuotojui vieną svarbiausių įrankių, spidometrą, neretai keliamas klausimas, ar galima juo pasitikėti. Tai yra ar skaičiai, matomi spidometre, tikrai atitinka realų automobilio greitį. Automobilių serviso „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas teigia, kad tokios abejonės – ne be pagrindo.

„Tarp automobilių gamintojų yra nerašytas susitarimas, kad praktiškai visų lengvųjų automobilių spidometrai yra, sakykime, forsuoti. Tai yra jie rodo truputį didesnį greitį nei iš tikrųjų, o didėjant greičiui, didėja ir paklaida.

Pavyzdžiui, važiuojant nedideliu greičiu, 40–60 km/val., skirtumas yra 2–3 km/val., važiuojant 100 km/val. greičiu, skirtumas gali padidėti iki 8–9 km/val., o važiuojant dar greičiau, pavyzdžiui, 140 km/val., skirtumas gali išaugti net iki 12 km/val.“, – LRT.lt teigia R. Vaštakas.

Jis priduria, kad tikrojo ir spidometro rodomo greičio paklaida gali atsirasti ir dėl padangų slėgio. Pavyzdžiui, norint, kad ir minimaliai, padidinti automobilio prošvaisą, vietoje rekomenduojamų 2,3 bar. slėgio padangas galima pripūsti iki 2,8 bar. ir tai taip pat gali lemti, kad spidometro paklaida padidės 1–2 km/val.

Kai kurie vairuotojai mano, kad skaitmeninis spidometras yra tikslesnis už analoginį, tačiau R. Vaštakas sako, kad toks įsitikinimas gali būti klaidingas.

„Jei atkreipsite dėmesį į skaitmeninius spidometrus, jie kinta ne kas 1 km/val., o peršoka po 3 ar 5 km/val. Jie niekada nerodo tikslaus greičio, nes peršokinėja po kelis kilometrus per valandą“, – sako R. Vaštakas.

Norint tuo įsitikinti, jis siūlo pabandyti paprastą dalyką – įsijungti GPS navigacijos sistemą ir palyginti, kokį greitį rodo ji ir kokį – spidometras. Pasak pašnekovo, GPS pateikia pakankamai tikslų greitį ir dažniausiai automobilio spidometras rodo didesnį greitį nei GPS.

Kad automobilių spidometrai tikrai nėra tikslūs, sutinka ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, tačiau jis tikina, kad dėl to problemų vairuotojams kilti neturėtų.

„Gamintojas dažniausiai paklaidą daro į mažesnę pusę, todėl jei vairuotojas laikysis greičio ribojimų, automobilis nėra perdarytas, techniškai tvarkingas, vairuotojas tikrai neturės jokių rūpesčių. Nėra tekę girdėti, kad, pavyzdžiui, užsienyje dėl to būtų kilę kokių nors problemų“, – sako V. Grašys.

Tačiau R. Vaštakas mano, kad vairuotojų baudimas už 1 km/val. greičio viršijimą vis tiek nėra teisingas ir riba turėtų būti didesnė.

„Kyla klausimas dėl tos ribos, 49 ar 51 km/val., 89 ar 91 km/val. ir galiu pasakyti, kad pataikyti tiksliai į šiuos skaičius – neįmanoma. Manau, kad būtų galima bausti už 5 km/val. greičio viršijimą, bet ne už 1 km/val.“, – tikina R. Vaštakas.

Taip pat skaitykite

Greičio matuokliai taip pat turi paklaidą

Lietuvos vairuotojai, sužinoję apie planus kitąmet taikyti baudas už minimalų greičio viršijimą, sunerimo ir dėl to, ar greičio matuokliai gali nustatyti tikslų automobilio greitį. Vilniaus metrologijos centro Vilniaus regiono laboratorijos vadovė Evelina Lesutytė sako, kad paklaida egzistuoja visada.

„Visi be išimties prietaisai turi savo paklaidą. Nėra nė vieno prietaiso, kuris veiktų be paklaidos, bet paklaidos yra nustatomos ir gali būti įvertinamos.

Visos greičio matavimo sistemos, sumontuotos Lietuvos keliuose, turi būti tikslios, atitikti reikalavimus ir turėti galiojantį metrologinės patikros sertifikatą. Metrologinės patikros sertifikatas patvirtina, kad greičio matavimo sistema neviršija jai nustatytų paklaidų, o jos matavimo paklaida yra įvertinta“, – paaiškina E. Lesutytė.

Vertinant greičio viršijimą, priklausomai nuo matavimo įrenginiui suteiktos paklaidos, policija į tai atsižvelgia ir paklaida visada taikoma vairuotojo naudai. Tai yra jei matavimo įrenginiui nustatyta 2 km/val. greičio paklaida, ji taikoma vairuotojo naudai.

Pavyzdžiui, jei greičio matuoklis užfiksuoja 52 km/val. greitį, pritaikius paklaidą fiksuojama, kad vairuotojas važiavo 50 km/val. greičiu ir bauda negresia.

Sieks keisti įpročius

Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis mano, kad ruošiamas projektas yra teisingas, ir akcentuoja, jog Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nėra numatyta bauda už greičio viršijimą iki 10 km/val. Pasak jo, valstybėse, kuriose vykdoma griežta greičio kontrolė, dėl to jokių problemų nekyla. Priešingai, kai kur visuomenė prašo, kad sankcijos būtų griežtinamos dar labiau.

„Teisių atėmimas, kai greitis viršijamas daugiau nei 30 km/val., taikomas Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Švedijoje. Dar griežčiau yra Norvegijoje, Suomijoje ir Šveicarijoje, kur teisės atimamos greitį viršijus 26 km/val.

Šveicarijoje, jei greitis mieste viršijamas 50 km/val., iš karto, be jokių kalbų skiriamas mėnesis kalėjimo, Norvegijoje tokia sankcija taikoma už 46 km/val. greičio viršijimą. Šiuo atveju mes kalbame apie pačias saugiausias Europos šalis. Visuomenė tai pateisina ir net prašo, kad griežtintų dar labiau, nes nori jaustis saugūs“, – LRT.lt akcentuoja V. Pumputis.

Kalbėdamas apie greičio viršijimą 1 km/val. ir baudimą už tai, pašnekovas tikina, kad, norint sumažinti avaringumą Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse, tokių priemonių imtis būtina, nes šiuo metu vairuotojų įpročiai viršyti greitį niekaip netelpa į saugaus eismo rėmus.

„Pas mus tas nebaudžiamumas už greičio viršijimą iki 10 km/val. automatiškai išugdė, kad jei leidžiamas greitis 50 km/val., tai važiuojama 60 km/val. greičiu ir dar nemaža dalis vairuotojų nuo savęs prideda 10 km/val. ir matome, kad mieste srautas važiuoja jau 70 km/val. greičiu“, – dėmesį atkreipia V. Pumputis.

V. Grašys pabrėžia, kad Lietuvoje niekada nebuvo toleruojamas greičio viršijimas, tiesiog niekada nebuvo taikomos baudos už nedidelį greičio viršijimą. Taip pat jis priduria, kad Lietuvos vairuotojai linkę keisti savo įpročius ir prisitaiko prie įvairių pasikeitimų.

„Tolerancijos jokios niekada ir nebuvo, nes Kelių eismo taisyklės to niekada nenumatė. Tiesiog vairuotojas, kuris buvo užfiksuotas viršijantis greitį iki 10 km/val., sulaukdavo perspėjimo. Bet vairuotojų įpročiai keičiasi ir manau, kad jie prisitaikys prie pakeitimų.

Pavyzdžiui, kai Lietuvos keliuose atsirado pirmieji greičio matuokliai, taip pat buvo kalbama, kad vairuotojams tai bus didelė problema. Bet laikui bėgant viskas susitvarkė.

Juk kai buvo išjungti stacionarūs greičio matuokliai Lietuvos keliuose, situacija netapo nevaldoma ir vairuotojai nesijautė nekontroliuojami. Paprasčiausiai Lietuvos vairuotojai pasiekė tokį lygį, kai eisme dalyvauja atsakingai“, – LRT.lt teigia V. Grašys.

Kalbėdamas apie vairuotojų įpročių keitimą, V. Pumputis pateikia kitų šalių pavyzdžių, kai vairuotojai prie pasikeitusios tvarkos buvo pratinami palaipsniui. Jis neatmeta, kad panaši praktika gali būti taikoma ir mūsų šalyje.

„Teko bendrauti su Švedijos, Norvegijos ir Šveicarijos specialistais ir ten vyko visuomenės pratinimas. Buvo skelbiamos „nulio tolerancijos“ akcijos. Manau, kad ir pas mus bus einama palaipsniui.

Niekas nenori vairuotojų užsmaugti ir niekas nenorės jų per daug bausti. Tai tiesiog laipsninis procesas: iš pradžių mažos sankcijos, tada specialios „nulio tolerancijos“ akcijos, o galiausiai – nuolatinė „nulio tolerancija“. Tai priimtina daugeliui Europos šalių“, – svarsto V. Pumputis.