Eismas

2019.07.13 21:50

Net ir technologijų aukso amžiuje, automobilių kūrėjai negali dirbti be molio

LRT.lt2019.07.13 21:50

Nors per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo skaitmeninio vaizdavimo, virtualios realybės ir 3D modeliavimo tehnologijos, tačiau daugelis automobilių dizainerių dar nėra pasirengę patvirtinti naujų automobilių modelių gamybos prieš tai neįvertinę, kaip jie atrodo realybėje.

Prieš priimdami galutinį sprendimą, dažnai automobilių dizaino specialistai nori apžiūrėti ir paliesti fizinį objektą, todėl kruopščiai rankomis iš molio gaminami automobilių modeliai dar ilgai gyvuos, rašo „Automotive News Europe“.

Anot kompanijos „Hyandai Motor“ viceprezidento ir dizaino vadovo SangYup Lee, komercinių automobilių projektavimo procesus gamintoja jau perkėlė į skaitmeninę erdvę. Pasak jo, tą patį ketinama padaryti ir su lengvaisiais automobiliais.

„Skaitmenizacija yra raktas, padėsiantis pagreitinti mūsų automobilių dizaino procesus ir neatsilikti nuo vis spartėjančių technologijų“, – kalbėjo S. Lee.

Anot jo, šiandien rinkoje pasirodęs automobilis jau yra senas, nes jo projektavimas truko dvejus metus. Palyginimui, naujas telefonas pasirodo kas šešis mėnesius.

Tačiau atsisakyti fizinių modelių ir naudoti vien skaitmeninį automobilių projektavimą, pasak S. Lee, trukdo nepakankamai ištobulinti virtualiosios realybės (VR) įrankiai. VR privalo būti kuo tikroviškesnė, kadangi kartais automobilio sėkmė priklauso vos nuo 2 mm ar 3 mm skirtumo. Šiuo metu 4K rezoliucijos VR yra neįmanoma.

Be to, kai projektą atlieka daug asmenų, reikia galingos kompiuterinės įrangos. Kadangi VR technologijos kartais gali sukelti trikdžių, jų naudojimas gali tapti problematiškas, nes iš skirtingų vietų dirbantiems dizaineriams tikslumas tampa esminiu dalyku.

Virtualios realybės trūkumai

Italijos automobilių dizaino ir inžinerijos bendrovės „Pininfarina“ virtualios laboratorijos vadovas Marco Ivanchichius sutinka, kad VR techninė įranga dar nėra iki galo ištobulinta.

VR vis dar trūksta juslinės patirties, lytėjimo, kurį suteikia fiziniai automobilių modeliai. Dar vienas VR minusas yra tas, kad kai kam ji gali sukelti pykinimą ir negalavimą.

Nepaisant šių trūkumų, VR naudojamasi vis dažniau. Neseniai „Ford Motor“ pranešė apie bendradarbiavimą su „Gravity Sketch“. Jų 3D VR įrankis dizaineriams suteikia galimybę eskizų sąsiuvinius išmainyti į ausines ir valdiklius, leidžiančius panirti į virtualią realybę.

Tiesą sakant, fiziniai automobilių modeliai jau ganėtinai ilgą laiką projektuojami naudojantis kompiuteriniu projektavimu ir 3D modeliavimu.

Kaip teigia „Volkswagen Group“ aptarnaujančios automobilių dizaino įmonės „Italdesign“ vadovas Filippo`as Perini, anksčiau dešimtmetį dirbęs su bendrove „Lamborghini“, visi šiuo metu gaminami „Lamborghini“ automobiliai turėjo fizinius modelius.

„Jie buvo pagaminti naudojantis kompiuteriniu projektavimu. Taip buvo todėl, kad niekada neturėjome pakankamai laiko naudoti tradicinius metodus. Šią praktiką pradėjome taikyti 2005 m. ir niekada nebuvome sustoję“, – sakė F. Perini.

Tokiu pat principu dirba ir daugelis F. Perini konkurentų. „Ferrari“ dizaino vadovas Flavio Manzoni teigė, kad gamintojo būstinėje Maranele, Italijoje, dizaineriai naudoja tiek kompiuterinį projektavimą, tiek fizinius automobilių modelius, kadangi kiekviena technika turi savų pranašumų.

„Kompiuterinis projektavimas ir vadinamasis 3D eskizavimas labai pasitarnauja pradiniame etape, kai vienu metu galime išbandyti skirtingus variantus“, – kalbėjo F. Manzoni.

„Vėliau dirbame su realaus dydžio modeliais iš molio. Virtualus ir fizinis modelis yra nuolat susiję. Atlikę fizinio modelio pakeitimus, jį nuskenuojme ir įkeliame į kompiuterinio projektavimo programą – iš dalies tarsi iš naujo jį suprojektuojame – ir patikriname, ar atlikti pakitimai nepaveikė techninių modelio galimybių“, – pridūrė F. Manzoni.

Tuo pačiu keliu neseniai pasuko ir naują „SF90 Stradale“ superautomobilį projektuodama „Ferrari“.

3D pagreitina procesą

Vienas pagrindinių 3D kompiuterinio projektavimo privalumų yra tas, kad jis pagreitina procesą ir leidžia projektuotojams dirbti kartu iš skirtingų vietų. Taip pat jis paspartina dizaino studijos ir kliento bendradarbiavimą.

Anot „Hyundai“ atstovo S. Lee, VR šauni tuo, kad į suprojektuotą automobilį gali žiūrėti ne tik studijoje, bet ir gatvėje, dienos šviesoje ar naktį. Jo nuomone, geriausia automobilį pamatyti lauke tarp kitų mašinų.

Patogu ir tai, kad ankstyvoje projektavimo stadijoje VR leidžia projektuotojui atlikti atnaujinimus, rašoma „Automotive News Europe“.

Modernioms kompiuterinio projektavimo ir VR technikoms netrūksta ir kūrybiškumo.

„Polestar“ generalinis direktorius ir vyresnysis „Volvo Cars“ dizaino viceprezidentas Thomas Ingenlathas teigia, kad dirbdamas ties „Polestar 1“ modeliu suprato, jog jų „turėta programinė įranga ir įrankiai pasiekė tokį meniškumo lygį, kokį iki šiol savo rankomis galėdavo suteikti tik molinių modelių gamintojai.“

Anot F. Perini, tokie įrankiai kurį laiką buvo naudojami architektūroje. Pirmoji „3D Studio Max“ programa kurdama statinių formas pasinaudojo architektė Zaha Hadid.

Kai kurių pastatų konstrukcijos gali būti tokios sudėtingos, kad jų nepavyksta pavaizduoti 2D grafika, todėl jie projektuojami į pagalbą pasitelkus 3D kompiuterinio projektavimo programą.

Automobilių industrijoje šie nauji įrankiai taip pat suteikia galimybę dizaineriams sukurti visiškai naujas formas ir modelius. Šis vadinamasis generatyvinis projektavimas, anot F. Perini, naudojamas kai kurioms dalims, pavyzdžiui, grotelėms.

Tačiau paklausti, ar projektavimo procese vertėtų atsisakyti fizinių automobilių modelių, projektuotojai laikosi daug konservatyvesnės nuostatos. Anot jų, galutiniame etepe dauguma 3D ar VR modelių vis tiek iki galo neatstoja fizinių automobilių modelių.

Ir tai lemia net ne kaina. 3D projektavimo prietaisas yra pigesnis už tradicinį modeliavimo iš molio būdą. Anot F. Perini, šiandien projektavimo darbus galima pradėti turint 50 tūkst. eurų kapitalą kompiuterio techninei ir programinei įrangai.

Techniškai jau yra įmanoma išsiversti be fizinio modeliavimo. „Italdesign“ taikė šį būdą keletui vienetinių („One-Fff) ir ribotos serijos („Few-Off“) modelių.

„Paprastai mūsų automobilio gamybos procesas užtrunka beveik du metus, – kalbėjo F. Perini. – Tuo tarpu suprojektuoti vienetinį modelį prireikė vos keturių penkių mėnesių.“

Anot dizaino vadovo Carlo Bonziago, įmonė „Pininfarina“ automobilio dizaino projektą patvirtina tik apžiūrėjusi fizinį mašinos modelį.

„Žvelgiant iš biologinės ir sociologinės perspektyvos ir to, kaip veikia mūsų smegenys, tikiu, kad fiziškumas leidžia pasiekti aukštesnį estetinės patirties lygį“, – kalbėjo jis.

„Polestar“ atstovas T. Ingenlathas taip pat mano, kad automobilių modeliai iš molio vis dar reikalingi. Dizaineris teigia, kad sukurti automobilio dizaino nepavyks vien žvelgiant į ekraną.

„Juk reikia laiko relfeksijai, reikia suvirškinti informaciją ir susiformuoti nuomonę, – kalbėjo jis. – Būtent dėl šios priežasties visada gerai prieš akis matyti tikrą modelį.“

Kai kurių automobilių gamintojų požiūris į fizinį modeliavimą išlieka nepalaužiamas. Pavyzdžiui, „Mazda Motor“ savo projektavimo pobūdžiu siekia išsiskirti iš konkurentų.

Nors techniškai atsisakyti molinių automobilių modelių ir būtų įmanoma, „Mazda Europe“ dizaino vadovas Jo Stenuitas teigia nemanantis, jog virutalus modelis galėtų suteikti tokį patį emocinį ryšį, reikalingą aukščiausiai dizaino kokybei pasiekti.

Bendraudami su dizaino studijomis, klientai dažnai nutaria, kad visgi nori pamatyti ir paliesti fizinį produkto modelį. Nors gali būti ir kitaip.

„Kartą vienas mūsų klientas norėjo pataupyti pojektuojant naują sunkvežimį, – pasakojo „Torino Design“ dizaino vadovas Giuliano Biasio. – Tačiau mūsų komandai pavyko jį įkalbėti vietoje kompiuterinio modelio rinktis fizinį.“

Anot F. Perini, viskas priklauso nuo pačių žmonių, tačiau yra „aišku, jog fizinis modelis kelia didesnį pasitikėjimą“.

Pagal „europe.autonews.com“ parengė Viktorija Lideikytė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.