Eismas

2019.07.04 13:26

Lietuvos keliai – apverktinos būklės: asfaltas per plonas, daugiau nei pusė kelių – nekokybiški

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.07.04 13:26

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir Susisiekimo ministerija žiniasklaidai pristatė mobilią kelių laboratoriją. Jos kaina siekia 800 tūkst. eurų, bet pristatyme dalyvavusių LAKD vadovo Vitalijaus Andrejevo ir susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, tokia investicija tikrai atsipirks.

Šiuo metu, naujosios mobilios labaratorijos pagalba jau išanalizuoti pirmųjų 1000 kilometrų asfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių tyrimų duomenys. Pagal juos nustatytas dangos būklės indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. šių kelių yra blogi, t. y. DBI viršija 4 balus.

Šio indekso reikšmė nustatoma pagal kelio dangos pažeidimų – plyšių, išdaužų, nelygumų, provėžų kiekį bei jų tiesioginę įtaką eismo saugai ir komfortui.

Mobiliosios laboratorijos pagalba iki šių metų pabaigos bus ištirta visų asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl remontuotinų ruožų bei jų tvarkymo apimčių. Bendras tokių kelių ilgis – 8192 km.

Ši laboratorija buvo pristatyta ir žiniasklaidos atstovams. Pristatymo metu ministras R. Masiulis papasakojo plačiau, kodėl buvo nuspręsta įsigyti šią laboratoriją ir kuo ji pasitarnaus prižiūrint Lietuvos kelių tinklą.

„Naujasis LAKD vadovas pristatė galimybę, kad, norėdami pereiti prie naujo kokybinio lygio, privalome investuoti į naujas technologijas. Buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo švedai ir pristatė šią laboratoriją.

Be abejo, Susisiekimo ministerija tam pritarė, nes supratome, kad, turėdami ribotą finansinį biudžetą, turime daugiau investuoti į analizę, kad galėtume tiksliau nustatyti vietas, kurias reikia taisyti. Anksčiau, jei buvo nustatomi keli defektai kelyje, buvo remontuojamas visas kelias.

Su naujosios laboratorijos pagalba sieksime nustatyti konkrečias remontuojamas vietas. Taip bus gerokai efektyviau panaudojamos lėšos, kurias turime“, – aiškino R. Masiulis.

Tuo metu V. Andrejevas akcentavo, kad, deja, Lietuvoje įsivyravusi tendencija, kai keliams tiesti panaudojamas plonesnis asfalto sluoksnis, nei to reikalauja dabartinis intensyvumas. Todėl privaloma suprasti, kaip greitai degraduoja kelių dangos bei kaip greitai ir kokių prevencinių priemonių reikės imtis.

Būtent šiuo atžvilgiu laboratorija pasitarnaus nustatant kelių defektus ir ieškant priežasčių, kodėl jie atsirado.

„Medžiagų ši laboratorija nenustato, bet gali nustatyti bitumo išplaukimą, provėžų susidarymą, o iš pažeidimo tipo galima spręsti apie priežasčių atsiradimą“, – patikslino V. Andrejevas.

Taip pat jis pažymėjo, jog ši laboratorija pagelbės ne tik nustatant esamų kelių defektus, bet padės įvertinti ir baigtų projektų kokybę.

„Vienas dalykas, galima tikrintis esamą tinklą. Antras dalykas, kalbame apie naujus kelius ir matuosime nelygumus, skersinius nuolydžius ir tai padės vykdyti techninės priežiūros darbus, taip pat bus eliminuojamas žmogiškasis faktorius, kai į ataskaitą galima įrašyti kitokius duomenis, nei yra iš tikrųjų“, – naujosios laboratorijos pritaikymo galimybes pristatė V. Andrejevas.

Jis pridūrė, kad laboratorija padės atlikti ir prevencines priemones, pavyzdžiui, įvertinti kelio būklę garantiniu laikotarpiu.

„Naudosime ne tik darbų priėmimui, bet ir garantinei priežiūrai. Pavyzdžiui, po penkių ar dešimties metų laboratorija atvyksta tikrinti kelio ir, jei yra defektų, kurių garantinio laikotarpio metu negalėjo būti, rangovas gauna sąrašą ir juos privalo pašalinti“, – pridūrė V. Andrejevas.

Visgi pristatymo metu paklausus, ar ši laboratorija turi kokių nors veikimo apribojimų, V. Andrejevas pripažino, kad jų yra.

„Ši laboratorija negali dirbti, pavyzdžiui, esant lietui, nes, jei tarpelyje bus vandens, laboratorija to nefiksuos. Todėl, lyjant lietui ar sningant, dangos skenavimas neatliekamas“, – pripažino LAKD vadovas.

Investicija atsipirks

Laboratorija kainavo apie 800 tūkst. eurų, bet R. Masiulis tikina, kad ši investicija atsipirks, nes laboratorija padės lėšas nukreipti ten, kur jų reikia ir padės geriau paruošti argumentus derantis su Vyriausybe dėl lėšų, reikalingų Lietuvos kelių priežiūrai.

„Žinodami tikslesnę kelių būklę, ji gerėja ar blogėja, galėsime geriau koordinuoti kelių programą ir, kalbantis su Vyriausybe apie valstybės prioritetus, geriau argumentuoti kelių remonto ir priežiūros poreikį. Tai yra, turėsime pagrįstus skaičius.

Iki šiol derybos būdavo tokios, kad „duokite kuo daugiau, o mes jau žiūrėsime, kur ją padėti“, tai dabar sieksime tiksliai žinoti, kur pinigai bus panaudoti ir kokie bus rezultatai“, – teigė R. Masiulis.

LRT.lt paklausus, ar Lietuvai pakanka vienos tokios laboratorijos, susisiekimo ministras patikino, kad vienos tikrai pakanka ir įsigyti dar vieną poreikio tikrai nėra. Taip pat pridūrė, kad esame vienintelė Baltijos šalis, turinti tokią laboratoriją, todėl neatmetama, kad ji galėtų būtų nuomojama mūsų kaimynams.

„Tokie planai yra. Tam reikia, kad LAKD taptų valstybės įmone ir galėtų teikti paslaugas, bet šis projektas yra. Todėl yra planai nuomoti laboratoriją, nes, jei yra galimybė uždirbti iš savo įrangos, tą daryti privalome, apie tai nėra net kalbos“, – akcentavo R. Masiulis.