Eismas

2019.07.01 19:37

Eksperimentas: kuris vairuotojas buvo greitesnis – agresyvus ar laikęsis KET

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt2019.07.01 19:37

Neskubėk ir būsi pirmas – taikyti šį posakį kelyje siūlo dažnas saugaus vairavimo ekspertas. Tačiau kaip neskubėti, kai susitikimas po 10 minučių, o esate už 20 minučių kelio? Tikriausiai važiuosite didesniu greičiu, nei leistina, nardysite tarp eismo juostų, pralėksite mirksinčius šviesoforus. Bet ar tai tikrai efektyvu?

Kiekvienas vairuotojas savo vairavimo stilių renkasi pats, tačiau svarbu, kad tai būtų ne tik efektyvu, bet ir saugu. Visgi kai kurie vairuotojai to neįvertina ir prie aplinkos neprisitaiko – kitų eismo dalyvių sraute važiuoja arba per lėtai, arba per greitai.

„Važiavimas su srautu iš esmės yra saugus, bet problema atsiranda tada, kai sraute yra daug lėčiau arba greičiau važiuojančių, todėl visada yra geriau, kai srautas juda vienodu greičiu“, – sako vairavimo mokytojas Kastytis Povilaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, jei vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET), problemų eisme būtų mažiau. Jis pateikia pavyzdžių, kaip galima užtikrinti sklandų ir saugų judėjimą sraute.

„Važiuojant sraute, distancija iki priekyje važiuojančio automobilio turėtų būti pagal KET rekomendacijas, tai yra ne mažiau kaip pusė spidometro parodymo metrais. Pavyzdžiui, jei važiuojame maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu, atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 25 metrai.

Kitas KET nurodytas kriterijus – per dvi sekundes nuvažiuotas atstumas. Tai yra pasiekti tą vietą, kurioje yra prieš mus važiuojantis automobilis, turėtume per ne daugiau kaip dvi sekundes“, – paaiškina K. Povilaitis.

Laukdami prie šviesoforo neturėtume prisispausti prie priekyje stovinčios transporto priemonės, nes tai nepagreitins judėjimo. Šiuo atveju galioja sena taisyklė, kad turime matyti priekyje stovinčio automobilio ratus.

Vairavimo instruktorius išskiria ir išsišokėlių vairuotojų veiksmus, kurie labiausiai erzina kolegas.

„Kiek tenka bendrauti, daugelį vairuotojų erzina posūkių nerodymas, taip pat, kai žmogus pasidaro saugią, pagal KET numatytą distanciją iki kito vairuotojo, bet į tą tarpą bando įlįsti kiti vairuotojai. Daug ką erzina ir vadinamieji gudručiai, kurie bando apvažiuoti susidariusią koloną. Jei infrastruktūra leidžia, jie nesikuklina pavažiuoti ir šalikele, bet, laimė, dar nepradėjo šaligatviais važinėti.

Tokie dalykai erzina ir, jei stovintieji eilėje mato, kad kitas apvažiuoja koloną, pažeisdamas KET, bet nesulaukia jokios sankcijos, tai gali paskatinti ir kitus elgtis neapgalvotai“, – išvardija K. Povilaitis.

Dažnas agresyviau vairuojantis eismo dalyvis mano, kad jis kitiems vairuotojams nedaro jokios įtakos, bet tai netiesa.

„Bet koks manevravimas eismo sraute jį stabdo, nors taip darančiam vairuotojui taip ir neatrodo. Tyrimais yra nustatyta, kad jei yra trys eismo juostos viena kryptimi, o pirmoje stovi automobilis, tai srauto važiavimo greitis mažės visose eismo juostose“, – sako K. Povilaitis.

Pagal KET ar agresyviai?

Visgi visos teorijos ir lieka teorijos, kol nėra išbandomos praktikoje. Todėl LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kartu su K. Povilaičiu atliko eksperimentą. Tą patį maršrutą įveikė du kartus, tik vieną kartą važiavo pagal KET, o kitą kartą – agresyviai. Prieš eksperimentą K. Povilaitis svarstė apie galimus jo rezultatus.

„Reikėtų daryti daug eksperimentų, įvertinti įvairias paklaidas, bet manau, kad laikas turėtų būti panašus, žinoma, atsižvelgiant į situaciją. Galbūt laikas bus geresnis važiuojant pagal visus reikalavimus, o degalų sąnaudos bus didesnės važiuojant agresyviau“, – prognozavo K. Povilaitis.

Įsėdęs į automobilį, parinktą maršrutą jis įveikia laikydamasis visų greičio ribojimų, iš anksto pasirinkdamas reikalingą eismo juostą. Tai reiškia, kad važiuojama apgalvotai, nesiblaškant ir neskubant. Atvykus į suplanuoto maršruto pabaigą, galima apžvelgti rezultatus. Taigi, pirmosios kelionės vidutinis greitis – 32 km/val., degalų sąnaudos – 6,4 l/100 km, o beveik 12 kilometrų atstumą pavyko nuvažiuoti per 21 minutę.

Įveikęs maršrutą pirmą kartą, K. Povilaitis grįžo atgal ir pasiruošė antrajam važiavimui. Šį kartą jis stengsis važiuoti greičiau nei pirmą kartą, bet rūpinsis ir saugumu. Dabar jis nevengs agresyviau paspausti akseleratoriaus pedalo pajudėdamas nuo sankryžos.

Įveikus tą patį maršrutą antrą kartą, vėl galima apžvelgti rezultatus. Tame pačiame kaip ir pirmą kartą beveik 12 kilometrų maršrute K. Povilaičiui pavyko palaikyti vos 25 km/val. vidutinį greitį, tačiau degalų sąnaudos padidėjo net trimis litrais – iki 9,5 l/100 km. Galiausiai viską vainikuoja kelionės laikas – 28 minutės.

„Prognozės galbūt pasitvirtino ne visai, buvo net šiek tiek netikėta, nes antruoju važiavimu užtrukome ilgiau, nors važiavome daugiau akseleruodami ir daugiau manevruodami. Pirmo važiavimo metu, kai prognozavome situaciją ir važiavome saugiai, užtrukome 21 minutę, o važiuodami agresyviau – 28 minutes. Žinoma, važiuojant intensyviai, degalų sąnaudos buvo trimis litrais didesnės“, – apibendrina K. Povilaitis.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad po šio eksperimento tikrai negalima daryti kokių nors apibendrinančių išvadų, bet akcentuoja, kad kai ko išmokti tikrai galima.

„Iš vieno bandymo tikrai ne visada galima daryti apibendrinančias išvadas, bet tai yra akivaizdus įrodymas, kad skubėjimas ne visada duoda teigiamą rezultatą, ir, apskritai, ne visada pavyksta skubėti, nes srautas stabdo ir neleidžia važiuoti didesniu greičiu“, – teigia K. Povilaitis.

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ įraše, nuo 11 min. 02 sek.

Keliai. Mašinos. Žmonės

Parengė Vytenis Kudarauskas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.