Eismas

2019.06.24 07:00

Iš rytų į vakarus per trumpiausią naktį trumpiausiu keliu: ar pavyks aplenkti saulę?

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.06.24 07:00

Nuo tada, kai atsirado pirmieji automobiliai, jie ne tik tapo susisiekimo priemone, bet ir sužadino žmonių aistrą lenktyniauti. Galima lenktyniauti vieniems prieš kitus arba ieškoti kitų priešininkų. Aš nusprendžiau lenktyniauti su saule.

Trumpiausia metų naktis trunka mažiau nei septynias valandas. Ryčiausias Lietuvos taškas – Vosiūnai, o vakariausias – Palangos tiltas. Tarp šių taškų, važiuojant trumpiausiu keliu, – kiek mažiau nei 420 kilometrų. Maršrutą skaičiuojančios programos rodo, kad šios kelionės trukmė – 6 val. 20 minučių. Jei žinodami visa tai manote, kad aplenkti saulę yra juokų darbas, prisiminkite posakį, kad klysti – žmogiška.

21 val. 55 min.

Prie savo starto linijos saulė stoja 21 val. 55 min. Tai oficialus saulėlydžio laikas Vosiūnuose. Tuo pat metu iš labiausiai į rytus nutolusio Lietuvos taško startuosiu ir aš. Prie starto stoju su sportišku „Hyundai i30N Fastback“, tačiau pažadėjau sau, kad laikysiuosi visų greičio ribojimų.

Saulė greičio viršyti negali, todėl turiu gerbti savo priešininkę ir žaisti sąžiningai. Žinoma, gali kilti klausimas, kam tuomet buvo pasirinktas sportiškas ir greitas automobilis? Visgi kiekvienas daiktas turi savo paskirtį ir mano kelionės įrankis tikrai turės progą pademonstruoti savo charakterį.

Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos gyvenvietė Vosiūnai. Čia apleistų trobų tikriausiai daugiau nei gyvenamų. Nuo tos vietos, kur startuosiu, iki Baltarusiją ir Lietuvą skiriančios tvoros – maždaug 50 metrų. Lietuvoje labiau į rytus nepriartėsi.

Vosiūnuose asfaltas neegzistuoja. Kietą kelio dangą pasiekiu įvažiavęs į Navikus, iki tol automobilio dugną maždaug keturis kilometrus kutenau žvyrkelio akmenukais. Tačiau nuo tada, kai padangos užvažiavo ant asfalto, daugiau žvyrkelio akyse neregėjau.

Nenuobodus kelias

Pirmasis atskaitos taškas bus Utena. Beveik šimtas kilometrų nuo starto linijos. Kelias gražus ir įdomus. Pakeliui į Uteną tenka pravažiuoti daugybę didesnių ir mažesnių gyvenviečių, kurias jungia gyvatėlę primenantys keliai. Ne patys plačiausi, su gausybe staigių, aklų posūkių. Jei šioje atkarpoje kelio nejuosia gyvenvietės, tai iš kairės ir dešinės matai medžius, o kitų kolegų vairuotojų – vos vienas kitas.

Važiuodamas šia atkarpa džiaugiausi lenktynėms pasirinktu įrankiu, kuris vingiuotame kelyje leidžia važiuoti ganėtinai greitai. Po kiek daugiau nei valandos pasiekiu Uteną, ją kertu be jokių rūpesčių. Eismo nėra, o šviesoforai dažniausiai plieskia žalia spalva. Toliau – Anykščiai.

Kurį laiką džiaugiuosi plačiu, lygiu, bet kiek nuobodžiu keliu. Čia lengvai galima palaikyti maksimalų leistiną greitį. Tačiau netrukus maršrutas mane išveda į dar vieną siaurą, vingiuotą kelią, juo pasieksiu Anykščius. Šią kelio atkarpą galėčiau palyginti su Vivaldžio „Žiemai“, o aš – orkestras, kuris turi šį kūrinį atlikti.

Staigus posūkis į dešinę, stabdis, tiesioji, akseleracija, sankaba, aukštesnė pavara, posūkis į kairę, nuokalnė, žemesnė pavara, akseleracija, stabis, staigus posūkis į dešinę, tiesioji, akseleracija, posūkis į dešinę, stabdis ir tokiu ritmu daugiau nei 20 kilometrų. Laimė, kad turiu suderintą instrumentą.

Būtent pirmoje šio iššūkio dalyje man padeda sportiška automobilio prigimtis. Tokius kelius galiu įveikti ganėtinai lengvai ir čia neprarandu daug laiko.

Anykščius kertu be didesnių trukdžių ir važiuoju į kitą atskaitos tašką ir pusiaukelę – Panevėžį, kuris yra už maždaug 60 kilometrų. Kelias puikus, laisvai galima važiuoti 90 km/val. greičiu. Tačiau reikia sustoti, ne tik pačiam užkąsti, bet ir pagirdyti savo kelionės partnerį. Tai atima kelias minutes laiko, bet ši procedūra – neišvengiama.

Iš Panevėžio pajudu Šiaulių link. Laikytis taisyklių ragina ne tik vidinis susitarimas neviršyti greičio, bet ir vidutinio greičio radarai. Neprarasti budrumo skatina ir laukiniai gyvūnai. Visos kelionės metu ant kelio teko matyti ne vieną gyvūną, kuriam bandymas pereiti kelią baigėsi tragiškai, o kai kurie gyvūnai buvo partrenkti tokiose kelio atkarpose, kurias iš šonų saugo specialiai nuo laukinių žvėrių saugančios tvoros. Tai įrodo, kad važiuodamas visada turi būti budrus.

Gamtos testą teko atlikti ir man. Kelią bandė kirsti triušis (o gal zuikis ar kiškis... nepaisant puikaus Mariaus Čepulio išaiškinimo, kas yra kas, jų vis dar neskiriu), o aš bandžiau nenukirsti triušio. 

Tiesą sakant, ne vieną kartą į tokį rizikingą žaidimą galėjo įsitraukti ir kiti gyvūnai. Važiuojant teko pamatyti šalia kelio slampinėjančių lapių, kačių, šunų ir kitokių gyvūnėlių spindinčiomis akimis. Gerai, kad gamta juos apdovanojo įgimtais atšvaitais...

Sėkmingai pasiekęs Šiaulius, pradedu paskutinę kelionės atkarpą. Nuo čia iki Palangos – apie 150 kilometrų, beveik dvi valandos važiavimo laiko. Laikrodis rodo, kad saulė finišuos už kiek daugiau nei dviejų valandų. Vis dar važiuoju laikydamasis Kelių eismo taisyklių. Bus, kaip bus.

Kelias nuo Šiaulių iki Palangos tikrai puikus. Gera kelio danga, puikus matomumas, galima važiuoti pakankamai greitai, nepaisant to, kad tenka kirsti kelias gyvenvietes, kuriose greitį tenka sumažinti.

Finišo tiesioji

Į Palangą įvažiuoju likus penkiolikai minučių iki saulėtekio, bet tai dar nėra pergalė. Man reikia atsidurti ant Palangos tilto. Ankstyvą sekmadienio rytą kurorto gatvės tuščios, tačiau turiu surasti, kur su automobiliu galiu privažiuoti kuo arčiau tilto, nes nuvažiuoti tiesiai iki jo – negaliu.

Kelias minutes paieškojęs, randu, kur palikti savo lenktynių partnerį, o į finišą toliau neša kojos. Palangoje lyja, todėl įsikūniju į oru nepatenkintą Palangoje kambarius poilsiautojams nuomojantį verslininką, susiraukiu, bet susitaikau, kad kitaip jau nebus.

Žvilgčioju į laikrodį. Sekundžių rodyklė galėtų judėti ir lėčiau, o kojos nešti greičiau. Visą laiką horizonte švytėjusi saulės pašvaistė ryškėja vis labiau. Raudona reinkarnuojasi į oranžinę – tai ženklas, kad saulė jau čia pat. Oficialiai Palangoje saulė teka 04 val. 50 min.

Pagaliau tiltas. Į laikrodį nebežiūriu, nes nėra tam laiko. Atsistoju ant tilto, iš kuprinės ištraukiu fotoaparatą, jį nukreipiu į rytų pusę.

04 val. 47 min. saulės dar nėra, o aš ką tik kirtau finišo liniją. Atsidūstu. Saule, šiandien tu uostai mano dulkes.

Išvykimo taškas – Vosiūnai.

Atvykimo taškas – Palangos tiltas.

Kelionės trukmė – 6 val. 53 min.

Atstumas – 418 kilometrų.

Automobilį suteikė – „Fakto“ autocentras