Eismas

2019.06.15 09:34

Karščio įtaka vairuotojui ir automobiliui: perkaitę varikliai ir galvos

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.06.15 09:34

Beveik kasdien fiksuojant karščio rekordus, Lietuvoje nuo aukštos temperatūros kenčia ne tik žmonės, bet ir automobiliai bei kelio danga. Kaip pasirūpinti savimi, savo automobiliu ir į ką atkreipti dėmesį kelyje, kad karščio poveikis būtų kaip įmanoma mažesnis?

Padaugėjo perkaitusių variklių

Automobilių serviso „Ausegra“ vadovo Arvydo Gailiušo paklausus, ar pastarosiomis dienomis padaugėjo vairuotojų, kurių automobilių varikliai perkaito, jis patvirtino, kad tokių atvejų kasdien vis daugiau. Pašnekovas įvardija, kas turi įtakos tokiems nutikimams.

„Dažnai nesuveikia ventiliatoriai, taip pat dažnai vairuotojai nepasirūpina aušinimo skysčiu, jis yra seniai keistas arba atskiestas vandeniu.

Aušinimo skysčio virimo temperatūra yra 135 laipsniai, o senas arba vandeniu atskiestas aušinimo skystis pradeda virti anksčiau, tai daro įtaką efektyviam variklio aušinimui“, – LRT.lt įvardija A. Gailiušas.

Jis priduria, kad neapdairumas ir nerūpestingumas varikliui gali padaryti tokios žalos, kad be didelių išlaidų išsisukti nepavyks.

„Gali prikepti žiedai, išsikraipyti variklio blokas arba trūkti galvutė. Pavyzdžiui, jei variklio blokas pagamintas iš ketaus, tikėtina, kad perkaitimas paveiks galvutę, o jei blokas pagamintas iš aliuminio, tikėtina, kad jis išsikraipys. Ir visa tai dėl to, kad aušinimo sistema nefunkcionuoja tinkamai“, – pasakoja A. Gailiušas.

Automobilių serviso „Megamesta“ vieno iš padalinių vadovas Erikas Urbanovičius sako, kad tokiomis karštomis dienomis tikimybė perkaitinti variklį tikrai yra padidėjusi, todėl vairuotojas turi stebėti variklio temperatūros indikatorius.

„Jei prietaisų skydelyje matoma, kad variklio temperatūra pakilusi aukščiau nei norma, arba naujuose automobiliuose jei atsiranda perspėjimas, tai jau tikrai yra negerai, ir jei vairuotojas ne visai išmano šią sritį, geriau kreiptis į specialistus.

Tačiau pastebėjus stipriai padidėjusią variklio temperatūrą ne visada būtina skubiai gesinti variklį. Jei nėra išbėgęs aušinimo skystis, reikia sustoti ir nustatyti, kad automobilio salono ventiliacija būtų maksimali ir įjungta visu pajėgumu. Tai padarius, reikėtų porą minučių palaukti, kad aušinimo skystis bent šiek tiek atvėstų.

Jei dėl per aukštos temperatūros nutrūko kokia nors aušinimo sistemos žarna, tada variklį reikia gesinti iš karto. Visada reikia atsižvelgti į situaciją“, – paaiškina E. Urbanovičius.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad perkaitus varikliui jokiu būdu nereikia skubėti atidaryti aušinimo sistemos bakelio, nes galima patirti nudegimų.

„Liaudiškai kalbant, kai su ranka jau galima prisiliesti prie aušinimo sistemos žarnų, tada galima atidaryti ir aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelį. Jei atidarysim anksčiau, galime nusideginti garais.

Bet kokiu atveju, perkaitus varikliui, reikėtų palaukti bent pusvalandį ar valandą, kol viskas atvės, o jei yra galimybė, laukti reikėtų ir dar ilgiau“, – pataria E. Urbanovičius.

Būtina įvertinti ir savo, ir kelio būklę

Karštis veikia ne tik automobilius, bet ir kelius, ir, žinoma, žmones. Buvęs lenktynininkas, „BMW vairavimo akademijos“ įkūrėjas Darius Jonušis tikina, kad karštis pirmiausia veikia vairuotojus, todėl pradėti turėtume nuo savęs.

„Kai karšta, mes visi esame šiek tiek „pridusę“, mažiau dėmesingi, vangūs, yra bendras organizmo nuovargis. Todėl visų svarbiausia yra dėmesingumas ir atsargumas, nekalbant apie tai, kad greičio viršijimą apskritai turėtume pamiršti“, – LRT.lt akcentuoja D. Jonušis.

Neseniai kelininkai perspėjo vairuotojus, kad dėl karščio skystėja bitumas, todėl gali pailgėti automobilio stabdymo kelias. Tačiau D. Jonušis pastebi, kad gali būti ir kur kas didesnių problemų.

„Jei bitumas yra truputį aptirpęs, jis praranda savo struktūrą ir padanga turi mažesnį sukibimą. Tačiau tai vyksta tikrai ne visuose keliuose. Pavyzdžiui, jei važiuojame senu keliu, kuris jau seniai išasfaltuotas, bitumo mažiau, todėl sąlygos pastebimai nepasikeičia.

Bet, jei asfaltas paklotas neseniai, tada taip, bitumas suskystėja ir ypač slidus jis tampa, jei palyja, tada kelias tampa tikra čiuožykla“, – teigia D. Jonušis.

Jis primena, jog prieš pradėdami kelionę turime pasirūpinti, kad atsisėstume ne į „pirtį“, o į išvėdintą automobilį. Palaikyti kaip įmanoma geresnę savo fizinę ir emocinę būseną padės bendri elgesio karštą dieną principai.

„Nesvarbu, ar vairuojame, ar dirbame sode, galioja tie patys bendri principai – kūno vėsinimas, vandens gėrimas“, – primena D. Jonušis.