Kada paskutinį kartą džiaugėtės savo automobilio žibintais? O kada paskutinį kartą nusispjovėte perdegus lemputei? Patikėkite – šiandien džiaugtis tikrai yra dėl ko, o susierzinimą keičiant perdegusią lemputę netrukus pakeis šypsena, kai sužinosite, kokie vargai buvo automobilio žibintų priežiūra pačioje automobilizmo pradžioje.
Ankstesniuose LRT.lt straipsnių ciklo „Mano ratai“ straipsniuose galėjote susipažinti su tuo, kokios saugumo sistemos užtikrina vairuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumą, kaip keitėsi automobilių spalvų tendencijos ar tai, kodėl vieni kėbulo tipai progresuoja, o kiti netrukus bus matomi tik istorijos puslapiuose.
Šį kartą – apie tai, kaip evoliucionavo automobilių žibintai. Kas atstodavo automobilių žibintus iki jiems randant vietą ant automobilių ir kokios šiuolaikinių žibintų galimybės, LRT.lt pasakoja asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis ir įmonės „Signeda“ produktų vadybininkas Gasparas Aukštikalnis.
Kol žibintų nebuvo, juos atstodavo bėgantis žmogus
Patys pirmieji gatvėmis riedėję automobiliai žibintų neturėjo. Jie atsirado vėliau. Tačiau kol automobilio priekyje sužibo šviesa, ją atstojo žmogus.
„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje maždaug 1886 metais buvo išleistas įstatymas: prieš kiekvieną transporto priemonę turėjo bėgti žmogus ir mojuoti su raudona vėliavėle, kad važiuoja automobilis“, – LRT.lt sako R. Kardelis.
Pasak jo, ypač didelis buvo karietų vežikų pasipriešinimas, jie teigė, kad automobiliai labai pavojingi.
„Vėliau priekyje bėgančio žmogaus buvo atsisakyta, o vėliavėlę mėginta pritaisyti ant paties automobilio. Tačiau tai trukdė pačiam vairuotojui ir todėl buvo sugalvota pritaisyti žibintą, kuris informuotų, kad transporto priemonė važiuoja“, – atskleidžia pašnekovas.
Kai žmogų ir vėliavėles pakeitė žibintai, rūpesčiai nesibaigė. Ant automobilio sumontuotus žibintus reikėjo prižiūrėti, juos uždegti, nes lempučių dar nebuvo.
„Pradžioje buvo žibintai, kuriuos reikėdavo uždegti, tai buvo žvakės arba skystis aliejaus pagrindu. Kiek vėliau buvo pradėtas naudoti ryškesnis ir galingesnis šviesos šaltinis karbidas, tačiau jau buvo pradėti naudoti tokios konstrukcijos žibintai, kaip dabartiniai, nes pradėti naudoti reflektoriai.
Bet netrukus pradėjo vystytis elektrifikacija, Thomas Edisonas išrado lemputę, ji netrukus pradėta naudoti ir automobiliuose. Tačiau jai reikėjo elektros, kuri buvo sukuriama didinant variklio sūkius“, – kaip buvo pereita nuo žvakių prie elektros lempučių, pasakoja R. Kardelis.
Atsiradus kaitrinių lempučių, tai neabejotinai tapo dar viena sritimi, kurią tobulinti nusprendė ir automobilių kūrėjai. Tikriausiai galima sakyti, kad nuo to prasidėjo etapas, kuris tęsiasi iki šių dienų, – gerinamas žibintų efektyvumas.
„Kai atsirado kaitrinės lemputės, jos buvo naudojamos labai ilgą laiką, nepaisant to, kad generuodavo 75 proc. šilumos ir tik 25 proc. šviesos. Kadangi tokios lemputės buvo nelabai efektyvios, situacijai pagerinti buvo naudojami reflektoriai“, – kitus evoliucijos žingsnius įvardija R. Kardelis.
Halogeninių lempučių era
Ilgą laiką vairuotojams kelią apšviečiančios kaitrinės lemputės buvo pakeistos halogeninėmis. Daug ryškesnės, galingesnės, bet naudojančios mažiau elektros energijos, jos kelią nušviečia iki šių dienų, o ištarus H7 pavadinimą, daugelis net nedvejodami gali pasakyti, kad tai vienas iš halogeninių lempučių standartų.
„Iki šių dienų plačiai naudojamos ne tik H7, bet ir H1 bei H4 standartų lemputės. Pavyzdžiui, automobiliuose, pagamintuose iki 1990-ųjų, praktiškai nebuvo kitos technologijos ir visi automobiliai naudojo halogeninius žibintus. Po to prabangiuose automobiliuose jau atsirado ksenoniniai (Xenon) žibintai“, – LRT.lt apžvelgia G. Aukštikalnis.
Ilgainiui, automobilių žibintuose toliau naudojant halogenines lemputes, plačiau buvo pradėtos diegti ir Xenon technologijos. Tačiau šis pavadinimas dažniausiai asocijuojasi su prabangiais automobiliais ir didesne kaina. G. Aukštikalnis paaiškina, kodėl.
„Toks žibintas skleidžia daugiau šviesos, todėl kilo problema dėl priešpriešiais važiuojančių vairuotojų akinimo. Dėl šios priežasties tokie žibintai turi specialius varikliukus, kurie reguliuoja žibinto aukštį.
Jie aukštį reguliuoja esamuoju laiku ir galima pastebėti, kad automobiliai su ksenoniniais žibintais nebeturi mechaninio žibintų aukščio reguliatoriaus. Būtent dėl to toks žibintas tapo sudėtingesnis ir brangesnis. Tačiau šiandien jau viskas, ksenoninius žibintus automobiliuose keičia LED žibintai“, – šių žibintų žybsnį automobilių pramonėje apžvelgia G. Aukštikalnis.
Dešimt kartų brangesni
Nors daugelis automobilių vairuotojų prieš dešimtmetį dideliu privalumu vis dar laikė Xenon žibintus, tačiau jau tuomet gamintojai pradėjo kurti naują – LED – technologiją, kurios galimybės dar didesnės, o šviesa – dar ryškesnė.
„Pavyzdžiui, Xenon žibintai gali pasisukti posūkio kryptimi ir geriau apšviesti platesnį kampą, o LED žibintuose naudojamos dar tobulesnės technologijos, kurios leidžia identifikuoti judantį objektą ir jį ryškiau apšviesti“, – dabartinių žibintų technologijas įvardija G. Aukštikalnis.
Tiesa, LED technologija jau nėra aukščiausias automobilių pramonėje naudojamas žibintų kalibras. Kai kurie gamintojai siūlo lazerinius žibintus. Tačiau viskas turi savo kainą.
„Hologeninis žibintas kainuoja 100. Jei Xenon kainuos apie 500, LED žibinto kaina – maždaug 1000, o lazerinių žibintų kainos, kiek matome, dar aukštesnės. Taigi, kaip ir visame, kas susiję su elektronika, kiekvienas naujas gaminys yra brangus.
Žinoma, tai suprantama, nes žibintų sukūrimui ir tobulinimui reikalingos investicijos, todėl gamintojai skaičiuoja, kad tai turi atsipirkti per tam tikrą laiką, ir po to produkto kaina krenta“, – kainų skirtumus apžvelgia G. Aukštikalnis.
Dizaino elementas
Kintančios, tobulėjančios technologijos ir, apskritai, progresas viską sudėliojo taip, kad, ilgą laiką atrodę kaip tiesiog iš reikalo ant automobilio prikabintas atributas, žibintai tapo neatsiejama automobilio struktūros dalimi.
„Automobilių kūrėjai suvokė, kad atskirai ant priekinių sparnų sumontuoti žibintai visgi nėra efektyvu aerodinamine prasme, todėl žibintai pradėti integruoti į automobilį. Juos montavo sparnuose, variklio dangčiuose. Tą matome ir šiandien – žibintai tapo neatskiriama automobilio dalimi“, – pasakoja R. Kardelis.
Daugelis pastebi, kad šiandien automobilio žibintai yra ne tik šviesos keliui apšviesti šaltinis, bet ir neatsiejamas dizaino elementas, kuris kartais padeda atpažinti automobilio markę geriau nei ženkliukas.
„Dabartinės technologijos, pavyzdžiui, LED, leidžia žibintą mažinti ir suteikia dar didesnių galimybių dizaineriams. Kai kuriuos automobilius galima atpažinti iš žibintų. Pavyzdžiui, „Audi“ naudoja vieną formą, o „Volvo“ – kitokią, Toro kūjo, formą. Pavyzdžių galima rasti ir dar daugiau.
Žvelgiant į paskutines tendencijas, dizaineriai labai daug žaidžia su žibintų formomis, ypač pradėjo daug dėmesio skirti galiniams žibintams“, – pastebi G. Aukštikalnis.
