Eismas

2019.06.10 15:43

Pardavė automobilį, bet nepagalvojo apie mokesčius: kada ir kiek turime sumokėti valstybei?

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.06.10 15:43

Lietuvoje kasdien įvyksta šimtai automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių. Kai kurie automobilių prekyba užsiima profesionaliai – ši veikla yra pragyvenimo šaltinis. Tačiau paprasti žmonės, kurių kasdienė veikla nėra susijusi su automobilių pardavimu, kartais susiduria su keblumais, nes toli gražu nežino visų automobilio pardavimo niuansų, ypač tokių, kurie susiję su mokesčiais.

LRT.lt skaitytoja Vilma pildydama savo metinę pajamų deklaraciją pastebėjo įrašą apie tai, kad ji nėra sumokėjusi mokesčių už parduotą automobilį. Ji patvirtina, kad automobilį tikrai pardavė, tačiau nesupranta, kokius mokesčius ir kodėl turi sumokėti?

„Nesu automobilių prekeivė, tiesiog pardavėme automobilį, kuris buvo registruotas mano vardu. Jis buvo nenaudojamas, tik užėmė vietą. Būtent dėl to ir buvo nuspręstaj įį parduoti.

Automobilį pardavėme žiemos pabaigoje. Užpildėme pirkimo pardavimo sutartį, į ją įrašėme sutartą sumą. Galiausiai automobilio pardavimą deklaravau „Regitroje“ ir daugiau tuo klausimu nesirūpinau.

Tačiau pildant metinę pajamų deklaraciją, pamačiau įrašą, kad esu nesumokėjusi kažkokių mokesčių. Pasitikslinus paaiškėjo, kad jie už pajamas gautas pardavus minėtą automobilį. Skolą padengiau, tačiau niekaip nesuprantu, kaip ir kodėl buvo apskaičiuota mokesčių suma“, – LRT.lt pasakoja Vilma.

Automobilio pardavimo kainą fiksuoja „Regitra“

Valstybinės įmonės „Regitra“ Komunikacijos skyriaus Jaunesnioji specialistė Emilija Bardauskienė sako, kad ta suma, kuri įrašoma pirkimo-pardavimo sutartyje, yra fiksuojama, kaip faktinė pardavimo kaina, kurią ir vertina Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą įsigijimo arba pardavimo sumą „Regitra“ įrašo į Kelių transporto priemonių registrą. Būtent iš šio registro Valstybinė mokesčių inspekcija gauna duomenis apie įvykusius sandorius. Pastebėtina, jog „Regitros“ specialistai nesprendžia, ar įrašyta pardavimo kaina yra pagrįsta, tai gali įvertinti VMI specialistai“, – LRT.lt pasakoja E. Bardauskienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad apie automobilio pardavimą „Regitrai“ turi būti pranešta per tam tikrą laikotarpį. Taip pat ir automobilį įsigijęs asmuo, transporto priemonės įregistravimą turi atlikti per numatytą terminą.

„Jau anksčiau Lietuvoje registruoto automobilio perleidimas kitam savininkui susideda iš dviejų etapų. Pirmiausia buvęs transporto priemonės savininkas per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos privalo pranešti „Regitrai“ apie jos pardavimą.

Tik tuomet automobilį įsigijęs asmuo per 10 dienų gali jį įregistruoti savo vardu. Svarbu ir tai, kad to nepadarius per nustatytą terminą, automobilis yra išregistruojamas ir su juo dalyvauti viešajame eisme – negalima“, – paaiškina E. Bardauskienė.

Mokesčiai tik už pelningai parduotus automobilius

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė paaiškina, kad mokesčiai už parduotą automobilį skaičiuojami tik tuo atveju, jei transporto priemonė buvo parduota jos nuosavybės teisėje neišlaikius trejus metus ir tik jei buvo gautas pelnas.

„Kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo nepraeina trys metai, pelningas jos pardavimas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčiu, tai yra, apmokestinamas skirtumas susidaręs tarp automobilio pardavimo ir jo įsigijimo kainų, įskaitant teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus“, – LRT.lt teigia R. Virvilienė.

Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, automobilį įsigijote už 1000 eurų, o nepraėjus trims metams jį pardavėte už 2000 eurų, 15 proc. mokestį teks mokėti tik nuo uždirbto pelno. Tokiu atveju, nuo uždirbtų 1000 eurų teks sumokėti 150 eurų mokesčių.

Jei įvyksta atvirkščiai, tai yra, automobilis buvo nupirktas už 2000 eurų, bet parduotas už mažesnę sumą, jokių mokesčių mokėti nereikia, nepaisant to, kad automobilis nuosavybėje buvo išlaikytas mažiau nei trejus metus.

Specialistė pastebi, kad automobilį pardavus pelningai, sumokėti privalomus mokesčius galite neskubėti, nes visų pirma reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją.

„Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio GPM gyventojui reikia sumokėti už parduotą automobilį, metams pasibaigus jis pirmiausia turi pateikti metinę pajamų deklaraciją ir deklaruoti gautas pajamas, o nuo susidariusio skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainų turi sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

Pajamų deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti reikia metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 2 d.“, – patikslina R. Virvilienė.

Svarbu nurodyti tikrąją pardavimo kainą

E. Bardauskienė atkreipia dėmesį į tai, jog prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui padaugėja asmenų, kurie kreipiasi į „Regitrą“ su prašymu koreguoti Kelių transporto priemonių registre esančius duomenis, susijusius su parduoto automobilio kaina. Kitaip tariant, siekiama pakeisti pirkimo–pardavimo sutartyje jau užfiksuotą transporto priemonės pardavimo kainą.

„Tokia situacija susiklosto tuomet, kai asmuo, neišlaikęs automobilio trejus metus, jo nuosavybę perleidžia kitam asmeniui ir jį parduoda už didesnę kainą, nei kad įsigijo ir privalo sumokėti atitinkamus mokesčius“, – akcentuoja E. Bardauskienė.

Pašnekovė sako, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai siekiant išvengti mokesčių automobilių perpardavinėtojai įtikina pirkėją pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainą nei buvo sutarta.

„Paprasčiau tariant, „ant popieriaus“ įrašoma mažesnė kaina, o „į rankas“ gaunama didesnė. Gyventojui sutikus, o vėliau automobilį pardavus per trejų metų laikotarpį už didesnę pinigų sumą, reikia sumokėti GPM mokestį“, – kodėl geriau įrašyti tikrąją automobilio pirkimo-pardavimo kainą, paaiškina E. Bardauskienė.

VMI specialistė R. Virvilienė priduria, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojui įsigyjant automobilį yra prašoma nurodyti ne mažesnę įsigijimo kainą nei sumokama realiai, bet pasirašyti ne lietuvišką, o užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį. Ji paaiškina, kodėl tai gali būti ypač nenaudinga pačiam pirkėjui.

„Gyventojai, patys to nežinodami, gali prisidėti prie dokumentų klastojimo ir tapti mokesčių slėpimo schemos dalimi. Pasirašydamas tokią sutartį gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas.

Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose, o už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.

Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų iš pardavėjo, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio“, – rizikas įvardija R. Virvilienė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius