Eismas

2019.05.30 18:54

Net bala gali tapti skaudžios avarijos priežastimi: kaip važiuojant šlapiu keliu nepakliūti į pavojingą situaciją?

Važiuodamas šlapia ar net permirkusia kelio danga kiekvienas vairuotojas rizikuoja tapti nebe automobilio vairuotoju, bet jo keleiviu, nes tokiomis sąlygomis lengva tapti akvaplanavimo įkaitu. Ar įmanoma to išvengti ir ar galima susigrąžinti prarastą automobilio kontrolę?

Neseniai Lietuvą sukrėtė nelaimė, kai, manoma, dėl akvaplanavimo praradusi automobilio kontrolę vairuotoja kelyje Kaunas-Klaipėda, ties Tauragės ir Šilalės rajonų riba, nuslydo nuo kelio ir vertėsi. Jai padėti sustojęs kito automobilio vairuotojas buvo nublokštas automobilio, kurio vairuotojas galbūt negalėjo išvengti susidūrimo taip pat dėl akvaplanavimo.

Lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas, kalbėdamas apie savo lenktyninę patirtį, sako, jog dėl akvaplanavimo praradus automobilio kontrolę yra tik maždaug 15 proc. tikimybė ją susigrąžinti į savo rankas.

„Jei važiuoji 140 km/val. greičiu, pavyzdžiui, greitkelyje ir užvažiuoji ant didelio vandens kiekio, įvyksta akvaplanavimas, tai yra ratai netenka sukibimo. Tuo metu, kai ratai praranda sukibimą, jie prasisuka, ir per tas porą sekundžių ratų greitis gali pasiekti ir daugiau nei 200 km/val.

Kai ratai vėl užvažiuoja ant sausesnės dangos ir jie vėl sukimba su danga, automobilis pasukamas į vieną ar į kitą pusę, priklausomai nuo to, kiek jis pakrypsta akvaplanavimo metu.

Tada įvyksta šoninis slydimas ir reikia sugebėti ypač staigiai tai pajausti ir bandyti suvaldyti automobilį – stabdyti, pasukti vairą. Didžiausia problema, kad žmonės, kai taip nutinka, jie nežino, ką daryti“, – konstatuoja R. Čapkauskas.

Vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas įvardija tris pagrindinius požymius, kurie sufleruoja vairuotojui apie tai, kad vyksta akvaplanavimas.

„Pirmas požymis – automobilio vairas tampa labai lengvas. Antra – atsiranda sąlyginė nesvarumo būsena, kai automobilis pasidaro labai lengvas.

Trečias požymis – kai važiuojant lygiu keliu atrodo, jog ratai pravažiavo kažkokią kliūtį. Ratai prasisuka ir vėl sukimba su kelio danga.

Jei nors vienas iš šių požymių pasireiškia, vairuotojas turi suprasti, kad važiuoja per greitai“, – LRT.lt pasakoja D. Kanapinskas.

Pagrindinis vaistas – greičio mažinimas

Paklausti, ką daryti, pajautus, kad automobilis nebe važiuoja, o akvaplanuoja, tiek R. Čapkauskas, tiek ir D. Kanapinskas įvardija pagrindinį veiksmą, kurį turi atlikti vairuotojai.

„Reikia atleisti akseleratorių ir per tą ruožą tiesiog praslysti. Tokiu būdu išvengiama ratų prasisukimo ir, kai padangos vėl sukimba su kelio danga, automobilis važiuoja toliau“, – tikina R. Čapkauskas.

Jis priduria, kad, net ir lenktyniaujant, jam ne kartą yra tekę atsidurti tokioje situacijoje, kai automobilis pradeda „plaukti“, ir tada jam dažniausiai padėdavo būtent akseleratoriaus atleidimas. Vairavimo instruktorius D. Kanapinskas pateikia panašų patarimą.

„Reikia sulėtinti greitį, bet jokiu būdu nestabdyti staigiai. Pirmas vaistas tokioje situacijoje yra greičio mažinimas, o jei liūtis stipri, be abejo, reikėtų sustoti, tačiau tai daryti saugioje vietoje.

Jei vairuotojas ignoruoja akvaplanavimo požymius, automobilis nuo kelio gali būti tiesiog nuspjautas“, – teigia D. Kanapinskas.

R. Čapkauskas pabrėžia, kad, praradus akvaplanuojančio automobilio kontrolę, susigrąžinti ją į savo rankas gali būti praktiškai neįmanoma, jei nėra susiformavę teisingi vairavimo įgūdžiai.

„Kontrolę susigrąžinti dar galima, bet tam didelę įtaką daro greitis, nes kuo jis didesnis, tuo šansų mažiau.

Taip pat, pavyzdžiui, naujuose automobiliuose galima spausti stabdį ir elektroninės saugumo bei stabilumo kontrolės gali padėti automobiliui stabilizuotis, bet vairuotojas turi atlikti teisingus veiksmus vairu.

Deja, bet dažniausiai nutinka taip, kad žmogus išsigandęs sustingsta ir nedaro nieko arba, atvirkščiai, neteisingai pasuka vairą ir taip situaciją dar labiau pablogina.

Todėl manau, kad tokių dalykų turi būti mokoma vairavimo mokyklose. Juk yra autodromai, kur galima tokias sąlygas imituoti, nes kol žmogus nepadaro tinkamų judesių ir jų neįsideda sau į pasąmonę, suvaldyti situaciją greitai praktiškai neįmanoma“, – tikina R. Čapkauskas.

Kad vairuotojai ne visada sugeba teisingai reaguoti į situaciją, pritaria ir D. Kanapinskas, tačiau jis priduria, jog labai svarbu yra tai, kaip vairuotojas laiko automobilio vairą.

„Reikia neužmiršti, kad rankose turime vairą ir jo nereikėtų suspausti per daug stipriai. Ir savo mokiniams mėgstu sakyti, kad vairą turime laikyti taip, lyg abiejose rankose laikytume po paukštelį – tvirtai, bet drauge ir švelniai“, – pataria D. Kanapinskas.

Abu pašnekovai teigia, kad tokiose situacijose ne paskutiniu smuiku griežia ir automobilio padangos.

„Turi būti gera padangų kokybė ir slėgis. Taip pat vairuotojai turėtų nepamiršti, kad kuo platesnė padanga, tuo didesnė tikimybė pasireikšti akvaplanavimui“, – sako D. Kanapinskas.

R. Čapkauskas paaiškina, kodėl gera padanga padeda išvengti akvaplanavimo.

„Jei padanga nauja ar su tokiu protektoriumi, kuris gerai išstumia vandenį, vairuotojas gali net nepajausti akvaplanavimo, nes padanga sugeba vandenį išstumti ir neprarasti sukibimo. Tačiau jei padanga ant ribos, tada automobilis tampa valtimi“, – akcentuoja R. Čapkauskas.

Kaip atpažinti pavojingą kelio ruožą?

LRT.lt kalbinti ekspertai pataria, kaip galima pastebėti pavojingą kelio ruožą, kuriame galima tikėtis akvaplanavimo, ir užbėgti įvykiams už akių.

„Vairuotojai turi atkreipti dėmesį į provėžas. Kai palyja lietus, jose būna jau ne upeliai, bet tiesiog teka sraunios vandens upės ir į tokias provėžas įvažiavus lengvajam automobiliui ar motociklui yra pačios geriausios sąlygos akvaplanavimui.

Žinoma, jei greičiai nėra dideli, situacija yra suvaldoma, bet net ir tada vairuotojas pajaučia ir supranta, kad jį mėto. Situacija labai panaši į tą, kai žiemą bandome važiuoti šlapio sniego provėžomis, tačiau akvaplanavimas gali būti dar pavojingesnis“, – dėmesį atkreipia D. Kanapinskas.

„Ten, kur sukibimas geras, kelias turi būti matinės spalvos. Jei kelio danga blizga, atrodo kaip upelis, tai galima numanyti, kad toje vietoje gali įvykti akvaplanavimas. Beje, tai yra labai sudėtinga pastebėti nakties metu “, – priduria R. Čapkauskas.