Eismas

2019.05.27 19:00

Kelionės autostopu ir su kemperiu: noras sutaupyti turi savo kainą

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt2019.05.27 19:00

Kelionės – nuostabus dalykas, o artėjant vasarai tikriausiai keliausime vis daugiau. Kelionių metu galima pažinti naujų kraštų, naujų kultūrų ar užmegzti naujų pažinčių. Vienas iš keliavimo būdų – autostopas. Kita galimybė – keliavimas su nameliu ant ratų.

Autostopas – labiau pramoga, nei keliavimo būdas

Lengva kuprinė ant pečių, patogi apranga ir gera nuotaika – tiek ir tereikia, kad būtų galima stoti šalia kelio ir stabdyti pakeleivingą automobilį.

Tačiau nuomonės apie tokį keliavimo būdą skiriasi kardinaliai. Vieni sako, kad tai laisvė ir geri įspūdžiai, kiti teigia, kad toks keliavimo būdas labai pavojingas.

Anksčiau kelionės autostopu buvo laikomos pigiu būdu keliauti tarp miestų ar net valstybių. Tačiau šiandien yra daug galimybių keliauti su pigiais autobusų ar traukinių bilietais, ypač studentams, kurie anksčiau ir sudarydavo didelę dalį autostopu keliaujančių žmonių.

Todėl tokios kelionės praranda populiarumą ir joms ryžtasi ne norintieji sutaupyti, bet įspūdžių ir naujų patirčių trokštantys įgyti keliautojai, autostopo entuziastai.

„Anksčiau matydavome daug tokių keliautojų, kurie važiuodavo iš taško A į tašką B, nes taip buvo pigiau. Dabar socialiniuose tinkluose yra pavėžėjimo grupės ir net neverta eiti į kelią, kad už pusę kainos galėtum nuvykti, pavyzdžiui, į Klaipėdą.

Taip pat, pavyzdžiui, Olandijoje, kuri anksčiau buvo autostopo sostinė, atpigo autobusų ir traukinių bilietai studentams ir nebeliko autostopininkų. Liko tik entuziastai“, – pastebi Vilniaus autostopo klubo įkūrėjas Vladas Sapranavičius.

Didelę kelionių autostopu patirtį sukaupęs V. Sapranavičius teigia, kad, prieš leidžiantis į kelionę, reikia pasidomėti saugumu ir šalies, į kurią keliaujama, kultūros ypatumais. Daug informacijos galima surasti internete, socialiniuose tinkluose, specialiuose forumuose.

„Ne veltui kasmet yra skelbiami kelionių saugumo žemėlapiai, juose galima pamatyti, kuriose šalyse rizika keliauti yra labai didelė, o kuriose pavojų mažiau. Gali būti, kad toje pačioje šalyje situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, centrinėje dalyje saugu, o pasienyje su pavojingomis šalimis keliauti pavojinga“, – dėmesį atkreipia V. Sapranavičius.

Pašnekovas tikina, kad pirmoms kelionėms reikėtų rinktis ne tik saugesnius, bet ir ne tokius tolimus maršrutus. Kelionės autostopu yra specifinis keliavimo būdas, todėl pravartu įgyti tam reikalingų įgūdžių ir patirties.

„Pirmiausia reikėtų pasirinkti ne tokią tolimą kelionę, ypač jei keliaujama su kokiu nors partneriu. Geriausia tokiu būdu keliauti nedidelį atstumą ir kelionėje praleisti, pavyzdžiui, penkias dienas. Jei keliausite, pavyzdžiui, į Portugaliją arba Italiją, gali būti, kad kolegos pusiaukelėje susipyks, išsiskirs ir kelionę tęs individualiai“, – sako V. Sapranavičius.

Svarbu būti matomiems

Ne tik pradedantiems, bet ir kai kuriems keliones autostopu jau išbandžiusiems žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį į savo aprangą. Ryškūs drabužiai ne tik užtikrina saugumą kelyje, bet ir pagerina šansus sustabdyti automobilį.

Pavyzdžiui, iš tolo jus pamatęs vairuotojas galės skirti daugiau laiko svarstymui, ar sustoti ir priimti jus į savo automobilį, ar visgi palinkės jums laukti kito pakeleivingo automobilio.

„Anksčiau gauti ryškių drabužių buvo sunku. Tačiau dabar galima įsigyti geltonų, ryškių salotinių šviesą atspindinčių rūbų. Galima užsidėti atšvaitus ar net dviratininkų naudojamas mirksinčias švieseles.

Taip pat yra specialių šviesą atspindinčių dažų rūbams ir, pavyzdžiui, jei esate su juodais rūbais, galite juos paženklinti tokiu būdu“, – pataria V. Sapranavičius.

Labai svarbu pasirinkti ir tinkamą vietą, kur mėginsite sustabdyti pakeleivingą automobilį. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kai autostopininkai pasirenka tam netinkančią vietą.

„Pirmiausia vairuotojui turi būti leidžiama sustoti nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Pavyzdžiui, kas autostopu keliauja iš Vilniaus į Kauną ar Klaipėdą, dažnai mėgsta sustoti įkalnėje, Žemuosiuose Paneriuose, kur vairuotojams negalima sustoti. Todėl autostopininkui reikėtų pakilti į kalną“, – akcentuoja V. Sapranavičius.

Vyrauja nerašyta taisyklė, kad autostopas – kelionė be pinigų. Tačiau gali įvykti įvairių kuriozų ir tai, ar keliausite tikrai nemokamai, ar visgi už pavėžėjimą teks sumokėti, su pakeleivingo automobilio vairuotoju reikėtų susitarti iš anksto.

„Buvo tokia situacija, kai Vilniuje susistabdėme automobilį, vairuotojas pažadėjo nuvežti į Kauną ir sustojęs degalinėje netoli Kaišiadorių jis pasakė, duokite pinigų degalams. Bet mes keliaujame autostopu, kokie pinigai? Tai mums atsakė, kad, jei neduosime pinigų, paliks mus čia ir toliau mūsų neveš.

Užsienyje yra šalių, kuriose transporto sektorius nėra gerai išvystytas ir žmonės įpratę sustoti, nes iš to kažkiek uždirba. Tai nėra blogas dalykas, nes tokiu būdu nauda gaunama abiem“, – paaiškina V. Sapranavičius.

Kemperiai – patogus ir laisvę suteikiantis keliavimo būdas

Daug su kemperiais keliauti mėgstantis Šarūnas Savickas tikina, kad toks keliavimo būdas yra ir patogus, ir suteikiantis didelę laisvę.

„Kemperis yra laisvė – sugalvojome ir po savaitės išvažiavome. Važiuojame į Vokietiją, Lenkiją, Čekiją ar Kroatiją. Susirenki daiktus ir važiuoji. Tu esi prie nieko nepririštas“, – teigia Š. Savickas.

Jis dažniausiai keliauja su visa šeima ir kelionės metu jie visi jaučiasi ramiai, kad turės kur ramiai ir patogiai pernakvoti ir tai galės daryti praktiškai bet kur.

„Jei važiuojama su kemperiu, kuris atitinka kategoriją iki 3,5 tonos, su juo galima važiuoti bet kur, jį pasistatyti taip pat galima bet kur. Pavyzdžiui, nuvykome į Amsterdamą, pastatėme kemperį miesto centre, šalia krantinės, 2–3 valandas pasivaikščiojome, o tada sėdome ir važiavome toliau.

Nereikia ieškoti jokių viešbučių ar nakvynių. Žmonės gali vaikščioti, valgyti, miegoti kelionės metu. Žinoma, dėl saugumo reikėtų sėdėti prisisegus, bet taip nėra“, – įspūdžiais dalijasi Š. Savickas.

Visgi reikėtų nepamiršti, kad kemperį teks vairuoti pačiam, todėl būtina atitinkamai suplanuoti ir kelionės maršrutą.

Pavyzdžiui, nusimatykite ganėtinai ilgą atkarpą iki pirmo dominančio miesto, kuriame norėsite praleisti bent keletą valandų. Taip pat apsižiūrėkite, kur galėsite įsikurti ir pernakvoti. Kitaip tariant, reikia derinti lankytinas vietoves ir poilsio vietas.

„Vokietija yra puiki šalis. Čia yra aikštelių, kuriose galima sustoti pernakvoti, galima gauti vandens, todėl nebūtina vykti į kempingus.

Iš tikrųjų, esame apkeliavę visą Europą ir iš niekur, kur buvo sustoję, mūsų niekas neišvijo. Vengiame kempingų, nes mėgstame aktyvų keliavimą, nemėgstame ilgai būti vienoje vietoje“, – pasakoja Š. Savickas.

Norint į kelionę leistis su kemperiu, kuris atitinka B kategorijos reikalavimus, nereikės rūpintis papildomomis sąlygomis, tačiau patyręs keliautojas visgi pataria atkreipti dėmesį į didesnius nei įprasta automobilio gabaritus.

„Automobilio gabaritai yra didesni, todėl reikia pasižiūrėti, ar pavyks pravažiuoti, ar nekils problemų dėl parkavimo, nes tai trijų metrų aukščio ir šešių metrų ilgio automobilis“, – dėmesį atkreipia Š. Savickas.

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže nuo 12 min. 15 sek.

Keliai. Mašinos. Žmonės. Kelionės autostopu: pavojinga ar įdomu?

Parengė Vytenis Kudarauskas