Eismas

2019.05.21 19:56

Kokią klaidą dažniausiai daro degantį automobilį gesinantys vairuotojai?

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.05.21 19:56

Per metus Lietuvoje vidutiniškai sudega apie 1000 automobilių. Ugniagesiai sako, kad šis skaičius galėtų būti kur kas mažesnis jei nedarytume vienos vienintelės lemtingos klaidos.

Kaip teigia Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas Tomas Veliseičik, praktika rodo, kad dažniausiai gaisro židinys būna variklio skyriuje. Tačiau tai nereiškia, kad gaisras negali kilti kitose vietose. Dažniausiai gaisras kyla dėl kelių priežasčių, o pagrindinė – netvarkinga elektros instaliacija.

Kilus gaisrui, pirmiausia reikia iškviesti ugniagesius-gelbėtojus, nes gali nepavykti sėkmingai kovoti su ugnimi patiems. Taip pat specialistas paaiškina, kaip teisingai pradėti automobilio gesinimo procedūrą.

„Kai gaisras vyksta po automobilio variklio dangčiu, pirmiausia rekomenduojama jį tik truputį praverti, įpurkšti gesinimo medžiagos ir dangtį vėl uždaryti, kad įvyktų tam tikra cheminė reakcija. Gesinimo miltelių viena iš paskirčių – tai cheminis degimo reakcijos nutraukimas.

Kai tai suveikia, visiškai atidarius variklio dangtį likęs gesintuvo turinys purškiamas į gaisro židinį“, – paaiškina T. Veliseičik.

Ekspertas tikina, kad neteisingas gesinimas yra viena iš dažniausiai pasikartojančių klaidų, kuri lemia greitą ugnies plitimą ir galbūt net paties automobilį gesinančio žmogaus sužalojimus ir nudegimus, o lemtinga klaida – staigus variklio dangčio pakėlimas.

Elektromobilių gesinimas – kur kas sudėtingesnis

Gatvėse vis labiau populiarėjant elektromobiliams, tikėtina, kad ir tokių transporto priemonių gaisrų gali padaugėti. Tačiau, pasak T. Veliseičik, jų gesinimas yra kur kas sudėtingesnis nei mums įprastų automobilių, varomų tradiciniais vidaus degimo varikliais.

Paprasti vidaus degimo variklius turintys automobiliai turi degalų bakus ir gaisras dažniausiai kyla variklio skyriuje.

Elektromobiliuose naudojami ličio akumuliatoriai, dėl savo cheminių savybių jie gali užsidegti ir toks gaisras bus automobilio apačioje, kur ir sumontuoti akumuliatoriai. Todėl pasiekti gaisro židinį su paprastu gesintuvu gali būti labai sunku.

Pats gesinimas milteliais taip pat nebus toks efektyvus. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausias būdas yra didelio vandens kiekio pylimas, tačiau net ir tai gaisro neužgesina, o tik padeda sumažinti temperatūrą ir apriboti ugnies plitimą“, – paaiškina T. Veliseičik.

Jis atkreipia dėmesį, kad elektromobilių gaisro metu gali išsiskirti ypač žmogaus sveikatai pavojingi dūmai.

Ir vienu, ir kitu atveju degimo metu išsiskiria tam tikrų cheminių junginių, jie gali būti pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Net ir degant paprastam automobiliui, kuris naudoja gerai žinomas degalų rūšis, dega plastikas ir išsiskiria nuodingų junginių, todėl net vos kelis kartus įkvėpęs tokių dūmų žmogus gali prarasti sąmonę.

Kaip teigia T. Veliseičik, degant elektromobilio ličio jonų akumuliatoriui, išsiskiria labai nuodingų medžiagų, todėl tokį automobilį gesinti dar sudėtingiau, jei žmogus neturi kvėpavimo takų apsaugos priemonių.

Automobilio gaisro pikas pasiekiamas per maždaug penkias minutes, todėl kiekviena akimirka yra lemtinga.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže nuo 57 min. 49 sek.

„Laba diena, Lietuva“. Ko galime tikėtis iš artėjančios prezidento inauguracijos ceremonijos?

Parengė Vytenis Kudarauskas