Eismas

2019.05.24 20:14

Greičio mažinimo kalneliai Edukologijos žiede: ar privers vairuotojus pristabdyti?

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.05.24 20:14

Edukologijos žiedinė sankryža yra pirma žiedinė sankryža Vilniuje, kurioje įrengti greičio mažinimo kalneliai. Ši sankryža laikoma viena sudėtingiausių Vilniuje, todėl tikimasi, kad šie kalneliai sumažins žiedu važiuojančių automobilių greitį ir taip padės lengviau į jį įvažiuoti kitiems vairuotojams.

Prie šios žiedinės sankryžos nuvykusi LRT RADIJO korespondentė Karolina Panto pasakoja, kad, nors greitį mažinantys kalneliai yra ryškūs ir vairuotojams puikiai matomi, tačiau jie nedideli, todėl vairuotojai greičio beveik nesumažina.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto vyriausiasis patarėjas Vytautas Grigonis paaiškina, kodėl buvo įrengti šie kalneliai.

„Reikėtų atsižvelgti į du pagrindinius kriterijus, kurie yra svarbūs vertinant tokius sprendinius, – tai laidumas ir eismo saugumas. Esame atlikę transporto srautų modeliavimus ir, kalbant konkrečiai apie šių kalnelių įrengimą, modeliavimas neparodė, kad bendras žiedinės sankryžos laidumas padidės ar sumažės. Vienaip ar kitaip, išlaikoma esama situacija.

Kalbant apie eismo saugumo situaciją, ji turėtų būti pagerinta. Vidutiniškai šioje sankryžoje įvyksta vienas įskaitinis ir keturi techniniai eismo įvykiai, kurie registruojami policijoje.

Įrengus kalnelius yra tikimasi, kad greitis vidinėje žiedo dalyje bus stabilesnis, o vairuotojams, atvažiuojantiems iš Narbuto g. ir Konstitucijos pr., bus lengviau prognozuoti tarpus saugiai įvažiuoti, ir dėl to sumažės eismo įvykių“, – kalnelių įrengimo tikslą paaiškina V. Grigonis.

Jis tikina, kad šiuo atveju nėra tikslo sumažinti transporto priemonių greitį. Siekiama, kad jis būtų stabilesnis ir lengviau prognozuojamas ir kad nebūtų vairuotojų, kurie vidine žiedo dalimi važiuoja dideliu greičiu. Be to, specialistas akcentuoja, kad tai kol kas tik eksperimentas.

„Šiuo atveju reikėtų suprasti, kad tai eksperimentas, leidžiantis spręsti, ar tokios priemonės gali būti taikomos ir kitose žiedinėse sankryžose“, – patikslina V. Grigonis.

Visgi daug kas mano, jog greičio mažinimas nėra pati geriausia priemonė, norint pagerinti eismo pralaidumą. Ekspertas sutinka, kad tai amžinas klausimas, į kurį atsako transporto srautų teorija.

„Pagrindinis klausimas – ar važiuojant greičiau užtikrinamas didesnis laidumas, ar ne. Transporto srautų teorija iš esmės atsako į šį klausimą, kad ne nuo greičio priklauso laidumas, o nuo to, kaip stabiliai ir sklandžiai juda srautas. Tai reiškia, kad tam tikrame greičio intervale yra toks pats laidumas“, – tikina V. Grigonis.

Naujuosius Edukologijos žiede įrengtus greičio mažinimo kalnelius išbandė ir žurnalistas Valdas Vilūnas, jis sako, kad jokio skirtumo praktiškai nepastebėjo.

„Šie kalneliai būtų geras sprendimas, jei visų vairuotojų lygis ir suvokimas būtų panašus, nes kalneliai padaro minimalią pauzę ir į žiedą norintis įvažiuoti vairuotojas tai supratęs gali į žiedą įvažiuoti. Tačiau karšta, žmonės pavargę, prastovėję kamštyje ir suirzę, todėl reakcijos laikas ne toks geras.

Kai važiavau per šią vietą, nemačiau, kad tie kalneliai kažką radikaliai keistų. Galbūt, jei greitis sumažėtų, eismo įvykio metu būtų patiriama mažesnė žala, tačiau pralaidumo atžvilgiu toks sprendimas situacijos negerina“, – mano V. Vilūnas.

Visą pokalbį šia tema galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ garso įraše nuo 5 min. 37 sek.


Lietuvos diena. Žiedinėje sankryžoje Vilniuje įrengti pirmieji greitį mažinantys kalneliai

Parengė Vytenis Kudarauskas