Eismas

2019.05.24 16:13

Dvi probleminės Vilniaus sankryžos keisis iš esmės

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt2019.05.24 16:13

Ar žinote, kad Vilniaus vairuotojai apie 30 proc. laiko praleidžia spūstyse? Probleminės vietos visiems puikiai žinomos, tačiau ar galima tikėtis, kad situacija mieste artimiausiu metu keisis? LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja, kokie pokyčiai laukia artimiausiu metu.

Sostinės gyventojai ir svečiai jau pajuto, kad atėjus pavasariui eismas suintensyvėjo – spūstys išaugo. Už Vilniaus miesto eismo saugumą ir reguliavimą atsakingos institucijos praneša, kad pagrindinėse sostinės žiedinėse sankryžose eismas reguliuojamas kiekvieną darbo dieną.

Tačiau netolimoje ateityje jau planuojama atlikti pakeitimų keliose opiausiose Vilniaus sankryžose ir žieduose.

Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryža

Šioje sankryžoje bėdos pastebimos jau senokai ir pagaliau vilniečiai sulaukė daug žadančių žinių – šią sankryžą numatyta rekonstruoti. Į planus įtraukta ir pėsčiųjų bei dviračių takų rekonstrukcija, taip pat ir kitos infrastruktūros atnaujinimas. Per šią sankryžą važiuoja ypač dideli automobilių srautai, todėl veiksmų imtis – tiesiog būtina.

Planuojama, kad šis ruožas bus rekonstruojamas į dviejų lygių sankryžą. Po dvejų metų čia turėtų atsirasti du nauji inžineriniai sprendiniai – tunelis ir viadukas.

Tunelis Žirnių gatvės ir Minsko plento dalyje bus 800 metrų ilgio, keturių eismo juostų. Virš tunelio bus Liepkalnio gatvės sankryža, reguliuojama šviesoforais.

„Taikant tokį sprendinį, tai yra įrengiant dviejų lygių sankryžą, pagrindiniu keliu eismas vyks nepertraukiamai, todėl spūstys iš principo turėtų dingti“, – prognozuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Specialistas įvardija ne tik, koks skaičius transporto priemonių kiekvieną parą kerta šią sankryžą, tačiau ir vieną pagrindinių priežasčių, kodėl jos rekonstrukcija yra tiesiog privaloma.

„Per parą šią sankryžą kerta apie 60 tūkst. transporto priemonių. Taip pat Žirnių g. ir Minsko pl. patenka į 9B tarptautinį transporto koridorių ir yra užsibrėžtas tikslas, kad eismas vyktų nepertraukiamai.

Tai yra, eismą reguliuoti ne šviesoforais, bet šalutines gatves, šiuo atveju kalbame apie Liepkalnio g., jungti skirtingame lygyje, kad pagrindiniame koridoriuje eismas nebūtų stabdomas“, – sako T. Kamaitis.

Būtų galima pamanyti, kad, užbėgant įvykiams už akių, šią sankryžą buvo galima projektuoti kiek kitaip nuo pat pradžių, tačiau Transporto kompetencijų agentūros ekspertas Evaldas Morkūnas tikina, kad jokių projektavimo klaidų čia padaryta nebuvo, o problemų čia kyla dėl natūralių priežasčių.

„Nepasakyčiau, kad Liepkalnio sankryžoje yra padaryta kokių nors projektuotojų klaidų. Tiesiog čia vyksta natūralus procesas, kai, augant srautams, pasiekiamos maksimalios galimybės paskirstyti eismą.

Vilnius yra kitokio tipo miestas, jis eismo problemas bando spręsti tiesdamas aplinkkelius. Tai sekasi visai neblogai. Tačiau pagrindinės problemos atsiranda, kai aplinkkeliai kertasi su vietiniu srautu ir pasiskirstymo taškais.

Du opiausi pasiskirstymo taškai yra Liepkalnio g., kur yra numatyta rekonstrukcija įrengiant tunelį ir viaduką.

Kita sudėtinga vieta, tai Tūkstantmečio g. ir Lazdynų srauto susikirtimas“, – įvardija E. Morkūnas.

Savanorių žiedinė sankryža

Viena iš Vilniaus vietų, kur vairuotojai dažnai susiduria su eismo spūstimis, tai Savanorių žiedinė sankryža. Kodėl nutinka taip, kad vairuotojai šioje vietoje patenka į spūstį, paaiškina E. Morkūnas.

„Piko metu čia susiduria ganėtinai dideli transporto priemonių srautai, kuriems labai sudėtinga pasiskirstyti, nes vietinis transportas, atvažiuojantis nuo Lazdynų, Savanorių žiedinėje sankryžoje nori pasiskirstyti į visas puses, o atvažiuojantis srautas nuo Gariūnų nori įsilieti <...>.

Todėl ir gaunamas toks rezultatas, kad Savanorių žiede eismo reguliavimą turi vykdyti policijos pareigūnai, kadangi pats žiedas nebegali savaime paskirstyti transporto srautų“, – tikina E. Morkūnas.

Pasak specialisto, čia galimai buvo padaryta tam tikrų klaidų, kai statant naują infrastruktūrą ji nebuvo tinkamai suderinta su senąja.

„Tam, kad būtų geresnis automobilių pasiskirstymas, reikia užtikrinti didesnį atstumą automobiliams persirikiuoti į kitas eismo juostas. Šiuo atveju yra vienas taškas, kuris yra turbūt vos 20 metrų. Jei šis taškas būtų 500 metrų ilgio, situacija būtų ženkliai geresnė.

Tačiau šiuo atveju tokį sprendimą riboja kiti inžineriniai sprendiniai ir tokiu atveju būtų galima svarstyti šio įvažiavimo uždarymą“, – teigia E. Morkūnas.

Savanorių žiedinė sankryža taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės darbų sąraše. Ji jungia svarbias ir intensyvias sostinės gatves. Be Savanorių prospekto, čia taip pat susilieja ir Tūkstantmečio, Geležinio Vilko gatvių bei Laisvės prospekto srautai.

„Į šį žiedą įsilieja penkios gatvės ir šiuo atžvilgiu tai nėra tipinė žiedinė sankryža. Žvelgiant į kitas Vilniaus žiedines sankryžas, eismo pakeitimai jau padaryti Olandų, Žirmūnų ir Edukologijos žieduose, o Savanorių žiedinė sankryža bus paskutinė.

Jau yra parengtos principinės eismo organizavimo schemos. Šiuo metu kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu atliekamas srautų modeliavimas, tikrinama, kaip pagerės eismas, kaip nustatyti jo tvarką, kiek eismo juostų palikti įvažiuoti į žiedą ir kokius ženklus taikyti.

Turint duomenis, darbai bus pradėti vasarą, kai yra mažiausias eismo intensyvumas, kad vairuotojai galėtų lengviau apsiprasti prie naujos tvarkos“, – pasakoja T. Kamaitis.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže nuo 13 min. 48 sek.

Keliai. Mašinos. Žmonės. Spūstys Vilniuje: kokie pokyčiai laukiami sostinėje?

Parengė Vytenis Kudarauskas

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius