Eismas

2019.05.16 12:55

Paspirtukų vairuotojai tapo nevaldomi: jau planuojami pokyčiai

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.05.16 12:55

Vos per keletą metų išpopuliarėję elektriniai paspirtukai, panašu, yra ne tik nauja ir ekologiška susisiekimo priemonė bei pramoga, tačiau ir rimta problema. Kai kurios šalys jau sprendžia rebusą, kaip reglamentuoti šias transporto priemones, riboja jų judėjimo galimybes ir stengiasi nustatyti tam tikras taisykles bei reikalavimus. Su panašiais iššūkiais susiduriama ir Lietuvoje.

Su LRT.lt susisiekusi Eglė pasakoja, kad jau ne kartą gatvėje jai teko pastebėti neadekvačiai besielgiančių elektrinių paspirtukų vairuotojų, kuriems, pasak skaitytojos, negalioja jokios Kelių eismo taisyklės.

Ji sako nemananti, kad automobilis yra svarbesnis nei kitos transporto priemonės, tačiau panašu, jog elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai jaučiasi išskirtiniai: „Kasdien važiuodama automobiliu matau ne po vieną pavojingą situaciją, kurią sukelia būtent paspirtukų vairuotojai.

Pavyzdžiui, mums važiuojant siaura gatve viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų, pačiu gatvės viduriu rieda elektrinio paspirtuko vairuotojas. Vos tik įvažiavo į pėsčiųjų perėją, jis net neapsidairęs staiga kirto gatvę ir taip privertė staigiai stabdyti priešpriešiais važiavusį automobilio vairuotoją.

Toje pačioje gatvėje teko matyti dvi merginas, kurios, kurį laiką važiavusios šaligatviu, staiga nusprendė, kad geriau važiuoti siaura gatve, kur automobiliai ir taip sunkiai prasilenkia, todėl aplenkti jas saugiai buvo tiesiog pavojinga.

Galiausiai, esu mačiusi, kaip vėlai vakare paspirtukininkas gatve važiavo neįsijungęs nė menkiausio žibintuvėlio, neapsivilkęs jokios šviesą atspindinčios liemenės, be atšvaitų, kurie padėtų jį pastebėti kitiems eismo dalyviams. O važiavo jis ganėtinai judria gatve. Beje, paraleliai su gatve buvo ir šaligatvis su atskiru dviračių taku.

Tiesiog niekaip nesuprantu, ką sau galvoja tokie paspirtukų vairuotojai? Negi jiems nesvarbus jų saugumas? O galbūt jiems taikomos kokios nors man nežinomos privilegijos?“ – savo dvejonėmis su LRT.lt dalijasi Eglė.

Kad elektrinių paspirtukų vairuotojai kartais elgiasi tikrai neadekvačiai, patvirtina ir vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova. Ji pasakoja nutikimą, kurį jai sunku suprasti iki šiol.

„Važiuodamos su mokine Geležinio Vilko gatve, artėdamos prie tunelio, persirikiavome į pirmąją eismo juostą, ir tuo pat metu per antrąją juostą mus lenkė paspirtukininkas, kuris važiavo tikrai ne toje vietoje leistinu 60 km/val. greičiu, ir jis važiavo be jokių šviesų ir šalmo“, – pasakoja O. Židovlenkova.

Laukiama pakeitimų

Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas sako, kad šiuo metu Lietuvoje iš tikrųjų pastebimas padidėjęs paspirtukų populiarumas, todėl jau dabar būtina atkreipti dėmesį ir stengtis aiškiau apibrėžti šių transporto priemonių naudojimo tvarką.

„VRM nuomone, pagrindinė problema yra visų eismo dalyvių, tarp jų ir paspirtukų vairuotojų, žinios, kultūra, Kelių eismo taisyklių išmanymas bei gebėjimas prisitaikyti prie kintančio eismo ir jo dalyvių.

Motorinių paspirtukų vairuotojams ir šiuo metu taikomos KET, tačiau ne visi motorinių paspirtukų vairuotojai jų laikosi, kaip ir kiti eismo dalyviai ne visada motorinių paspirtukų vairuotojus laiko lygiaverčiais eismo dalyviais“, – pastebi D. Urbonas.

Pašnekovas teigia, kad naujos redakcijos Saugaus eismo įstatyme taisykles, taikomas paspirtukams, ketinama išdėstyti aiškiau − paspirtukus planuojama kategorizuoti atsižvelgiant į jų galią ir išvystomą greitį.

„Paprastu paspirtuku be variklio arba tokiu, kurio didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 6 km/h, važiuojantis asmuo būtų prilyginamas pėstiesiems. Galingesnių ir greitesnių paspirtukų vairuotojai būtų prilyginami motorinių dviračių vairuotojams.

Šių transporto priemonių galia neturėtų būti didesnė kaip 1 kw, o greitis – ne didesnis nei 25 km/h. Dar galingesni būtų priskirti prie mopedų, kurių galia – nuo 1kw ir galintys pasiekti iki 45 km/h greitį, arba prie motociklų, kurių greitis virš 45 km/h. Atsižvelgiant į tai, elektrinių paspirtukų vairuotojams būtų keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir prieš tai išvardintų grupių transporto priemonių vairuotojams“, – LRT.lt teigia D. Urbonas.

Tai reiškia, kai kurie paspirtukų vairuotojai viešajame eisme dalyvautų kaip pėstieji ir galėtų važinėti šaligatviais, bet negalėtų naudotis dviračių takais ar gatve. Kiti, galingesnių paspirtukų vairuotojai, kurie būtų prilyginami dviratininkams, galėtų važiuoti dviračių takais, o kur jų nėra – šaligatviais, tačiau pro pėsčiuosius privalėtų pravažiuoti ne greičiau negu 6 km/h greičiu.

Galingųjų paspirtukų vairuotojai privalėtų laikytis mopedų ir motociklų vairuotojams keliamų reikalavimų. Tai yra: turėti teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, ją apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemonę registruoti ir t. t.

Reglamentuoti paspirtukų eismą būtina

Savo patirtimi pasidalijusi vairavimo instruktorė O. Židovlenkova sako, kad paspirtukas, nesvarbu, su varikliu ar be jo, yra transporto priemonė, todėl jo vairuotojui turėtų galioti apibrėžtos kelių eismo taisyklės, galėtų būti ribojamas ir amžius, nuo kada jį galima vairuoti.

„Aš neleisčiau su elektriniais paspirtukais važinėti vaikams iki 14 metų, nebent jie tai darytų su suaugusiųjų priežiūra. Jei savarankiškai – tai tik su paprastu paspirtuku, ir vis tiek manau, kad tai geriausia daryti uždarose teritorijose, parkuose“, – siūlo O. Židovlenkova.

Visgi ji pastebi, kad, reglamentavus paspirtukų naudojimą, jų vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokie KET reikalavimai jiems keliami, ir jų laikytis. Deja, pašnekovės manymu, gali būti taip, kad pasikartotų tokia pati istorija, kokia kartais vyksta su dviračių vairuotojais.

„Kartais su mokiniais važiuojame nuo Gariūnų iki Lazdynų ir ten yra padarytas ir pėsčiųjų bei dviratininkų takas. Jis yra asfaltuotas, tako danga puiki. Tačiau vis tiek tenka sutikti dviratininkų, kurie važiuoja gatve. Man visada kyla klausimas, kodėl?

Kiek bandžiau klausti ir domėtis, atsakymas toks, kad gatve važiuoti greičiau ir patogiau, „aš vis tiek netrukdau“, o kartais traktuoja, kad jie yra eismo dalyviai kaip ir visi kiti.

Tačiau Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad dviračiu leidžiama važiuoti tik dviračių takais ir juosta, o kur jų nėra, tam tinkamu keliu su asfalto ar betono danga, kelkraščiu, eismo judėjimo kryptimi. Tačiau pabrėžtina – tik ten, kur dviračių takų nėra. Ta pati problema persikelia ir į paspirtukų vairuotojų gretas“, – galimą problemą LRT.lt įvardija O. Židovlenkova.

Būtent dėl šios priežasties ji mano, kad paspirtukų vairuotojams važiuoti gatve ar keliu turėtų būti leidžiama tik išskirtiniais atvejais, kokius šiuo metu KET numato dviratininkams, o paspirtukų eismas turėtų vykti šaligatviais ir dviračių takais.

„Manau, kad jie turėtų naudotis ir važiuoti šaligatviais ir dviračių takais. Juo labiau, kad dviračių takų tinklas tikrai gerėja. Žinoma, dar yra, kur tobulėti, ir plėtra neturi sustoti. Galėtų būti daugiau dviračių takų, vedančių į pramonės rajonus. Pavyzdžiui, ten esančių įmonių darbuotojai galėtų į darbą važiuoti elektriniais paspirtukais.

Tačiau progresas tikrai pastebimas ir dviračių takų bei šaligatvių tinklu elektrinių paspirtukų vairuotojai tikrai galėtų naudotis be didesnių problemų“, – mano O. Židovlenkova.