Ketvirtadienį iš prekybos centro „Europa“ daugiaaukštės stovėjimo aikštelės penkto aukšto iškrito ir ant gatvės žemyn stogu trenkėsi automobilis „BMW X6“. Jame buvusi vairuotoja stipriai sužalota. Šis įvykis daugelį privertė susimąstyti – ar tokios stovėjimo aikštelės pakankamai saugios ir kokios galėjo būti šios nelaimės aplinkybės.
Nelaimingas įvykis gali tapti pretekstu peržvelgti teisės aktus
LRT.lt susisiekė su Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktore Lina Kuksėnaite, ši tikino, kad aikštelė atitiko visus reikalavimus.
„Kalbant apie konkrečiai šiuo atveju minimą stovėjimo aikštelę, jos statybos buvo užbaigtos 2004-aisiais, ir komisija šią aikštelę priėmė kaip tinkamą naudoti pastatą. Tai reiškia, kad visi projekto sprendiniai buvo įgyvendinti. Toliau galima kalbėti apie statinio valdytojo pareigas, ar buvo užtikrinta, kad pastatu būtų galima naudotis saugiai.
Komentuojant konkrečiai šį atvejį, kol kas labai sunku vertinti, ar tai pastato saugumo veiksniai turėjo įtakos šiam įvykiui, ar visgi buvo kitų aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos“, – LRT.lt komentuoja L. Kuksėnaitė.
Kalbėdama apie daugiaaukščių stovėjimo aikštelių saugumą, specialistė teigia, kad viskas prasideda nuo projektavimo.
„Tokių pastatų, kaip ir visų kitų, pradžia yra projektavimas. Yra atskiras teisės aktas dėl automobilių saugyklų projektavimo, jame išdėstyti visi reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti tokių pastatų projektuotojai. Vėliau projektai yra vertinami ekspertų.
Statybos inspekcija statybų metu tikrina, ar viskas vyksta pagal numatytą ir patvirtintą projektą, o užbaigus statybas komisija iš įvairių institucijų sprendžia, ar visi projekto planai buvo įgyvendinti taip, kaip reikia, ir galiausiai sprendžiama, ar pastatas tinkamas ir saugus eksploatuoti“, – paaiškina L. Kuksėnaitė.
Kalbant apie reikalavimus daugiaaukštėms stovėjimo aikštelėms, L. Kuksėnaitės manymu, dabartiniai teisės aktai yra pakankami, kad būtų užtikrintas visapusis pastatų saugumas.
„Manau, kad teisės aktais apibrėžta statinių projektavimo, statybos ir naudojimo kontrolės sistema tikrai sudaro prielaidas užtikrinti pastatų saugą visais aspektais. Yra tikrai nemaža apimtis teisės aktų, kurie reglamentuoja tokio tipo statinių statybą.
Pavyzdžiui, pastatai, kurie skirti transporto judėjimui, juose turi būti užtikrinta atitinkama sauga transporto priemonėms judėti, atsparumas smūgiui ar pralaužimui“, – sako L. Kuksėntaitė.
Tačiau šis neeilinis įvykis Vilniuje gali tapti pretekstu peržiūrėti daugiaaukščių stovėjimo aikštelių saugumo reikalavimus. Jei taip įvyktų ir nauji teisės aktai, nustatantys šiuos reikalavimus, būtų priimti, L. Kuksėnaitės manymu, jie turėtų būti taikomi ne tik naujai statomoms, bet ir seniau pastatytoms aikštelėms.
„Jei būtų priimti nauji teisės aktai dėl pastatų naudojimo saugos reikalavimų, aš manau, kad jie turėtų būti taikomi visiems naudojamiems ir eksploatuojamiems pastatams.
Galbūt galėtų būti išleista rekomendacijų, kaip padidinti pastato saugumą, nes gali atsitikti ir tokių įvykių kaip šiuo atveju“, – mano L. Kuksėnaitė.
Situacijos, kai supainiojami pedalai, nutinka kasdien
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas džiaugiasi, kad automobilyje buvusi vairuotoja atsipirko tik sužalojimais, tačiau šį nutikimą vertina taip – tikriausiai įvyko žmogiška klaida.
„Manyčiau, kad tai buvo paprasta žmogiška klaida. Jei vairuotoja nebūtų buvusi automobilyje, būtų galima sakyti, kad galbūt jis nuriedėjo, nes nebuvo įjungtas stabdis. Šiuo atveju automobilyje buvo vairuotoja, todėl tikėtina, kad tai buvo žmogiška klaida – sumaišyti pedalai arba pasirinkta ne ta pavara“, – mano A. Pakėnas.
Jis tikina, kad esant stresinei situacijai, kai įvyksta kas nors netikėto ir neplanuoto, vairuotojas gali tiesiog sustingti ir, nors supranta, kad reikia kažką daryti, kūnas nebepajuda.
„Tokiu atveju įvyksta sąstingis. Žmogus nuspaudžia pedalą, tada kažkas įvyksta, ko neturėjo įvykti, bet dėl streso vairuotojas jau nebegali patraukti nuo pedalo kojos. Sportininkai, karo lakūnai ar kareiviai treniruojasi, kad esant kritinėms situacijoms jie žinotų, ką daryti.
O paprastas žmogus to nesimoko, todėl tokioje situacijoje ir įvyksta sąstingis, atsiranda psichologinis barjeras.
Galima pastebėti ir tai, kad šiuo atveju nebuvo nei atstumo, nei laiko sureaguoti. Įvyksta daug avarijų, kai žmogus nuspaudžia akseleratorių, tada iš baimės net rėkia, bet sustingsta, ir automobilis važiuoja tris ar keturias sekundes, kol į kažką atsitrenkia. O šiuo atveju tai buvo sekundės reikalas. Galbūt net ir treniruotas žmogus nebūtų spėjęs sureaguoti“, – svarsto A. Pakėnas.
Visgi šio nutikimo jis per daug nesureikšmina ir tikina, kad į panašią situaciją gali pakliūti praktiškai bet kas, o panašiomis aplinkybėmis kasdien įvyksta daug avarijų, kurios skiriasi tik savo pasekmėmis.
„Tikrai vairuotojai dažnai patenka į situacijas, kai sumaišo pedalus ar įjungia ne tą pavarą, tik dažniausiai tokiu atveju trinkteli į stulpelį, sieną ar kaimyno automobilį. Šis atvejis tikrai nėra išskirtinis dėl savo aplinkybių, tiesiog įvyko daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje, todėl pasekmės skaudžios“, – pastebi A. Pakėnas.
Taip pat jis pastebi, kad mažiau patyrę vairuotojai dažnai vengia būtent šios prekybos centro „Europa“ aikštelės, kurioje nelaimė ir įvyko, bei prekybos centro „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelės.
„Mažiau patyrę vairuotojai nemėgsta šios aikštelės dėl to, kad čia siauri takai. Pastatyti automobilį taip pat sudėtinga.
Nemėgstama ir „Ozo“ aikštelė, nes joje lengva pasiklysti, painu įvažiuoti ir išvažiuoti. Be to, ji, kaip ir „Europos“ aikštelė, turi panašius atitvarus“, – teigia A. Pakėnas.
