Dienos metu – be ryškiaspalvių liemenių ir įjungtų dviračių šviesos žibintų, o kertant nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas – nebūtina nulipti nuo dviračio. Tokie dviratininkų pasiūlymai bus svarstomi Seime suburtoje darbo grupėje.
Praėjusiais metais Seimo peticijų komisijai dviratininkas Marius Kučinskas pateikė siūlymą keisti dabar galiojančius reikalavimus dviratininkams, atsisakant prievolės dienos metu dėvėti ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę arba važiuoti dviračiu su įjungtais žibintais.
„Kalba eina tik apie dienos metą, tamsiuoju paros metu reikalavimai lieka tokie patys kaip ir dabar“, – LRT.lt patikslina M. Kučinskas.
Taip pat peticijos autorius siūlo leisti dviratininkams važiuoti per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračių, tačiau tik tuo atveju, jei netrukdoma kitiems eismo dalyviams. Važiuoti per perėją dviratininkas galėtų ne didesniu nei pėsčiojo ėjimo greičiu.
„Peticijoje parašyta, kad dviratininkas, važiuodamas per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, pirmumo neturi, tai pat kaip važiuodamas per nereguliuojamą dviračių pervažą. Tai reiškia, kad dviratininkas būtų įpareigotas praleisti automobilius ir tik tada turi teisę įvažiuoti į perėją. Tai išsprendžia neapibrėžtumo problemą, kas liks kaltas avarijos metu“, – paaiškina M. Kučinkskas.
Peticijos autoriaus teigimu, jei dviratininkas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje būtų parblokštas automobilio, kaltas turėtų būti dviratininkas, nes jis neįvertino aplinkybių ir neįsitikino, kad nereguliuojamą perėją yra saugu kirsti.
Pateikė kitų šalių pavyzdžius
M. Kučinskas tikina, kad peticijoje pateikti siūlymai parengti atsižvelgiant į užsienio praktiką.
„Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius 2018-aisiais atlikto tyrimą „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“.
Nustatyta, kad liemenės arba žibintai dienos metu nėra privalomi Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje.
Vokietijoje liemenė rekomenduojama, Jungtinėje Karalystėje rekomenduojama būti apsirengus šviesių spalvų arba šviesą atspindinčius drabužius. Tai yra tik rekomendacijos, bet ne prievolės“, – pavyzdžius pateikia M. Kučinskas.
Kalbant apie važiavimą per pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračių, peticijos autorius pateikia dar vieną tyrimą.
„2018-aisiais buvo atliktas tyrimas „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. Tirtos šalys: Vokietija, Švedija, Jungtinėje Karalystė, Prancūzija, Estija, Latvija.
Nustatyta, kad teisės aktai per pėsčiųjų perėjas važiuoti dviračiu nedraudžia Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje.
Pavyzdžiui, Vokietijoje kelių eismo taisyklės tiesiogiai nedraudžia dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją. Tačiau, kirsdami važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, pirmenybę prieš motorinių transporto priemonių vairuotojus turi tik pėstieji, o dviratininkai, jei jie važiuoja, pirmenybės neturi, o ją įgyja tik nulipę ir vesdami dviratį. Tada jie traktuojami kaip pėstieji.
Jungtinėje Karalystėje varytis dviratį per pėsčiųjų perėjas yra tik rekomendacija. Estijoje dviratininkai, kirsdami kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, neturi sukelti pavojaus pėstiesiems ir privalo pasirinkti saugų greitį. Latvijoje dviratininkams taip pat leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį per pėsčiųjų perėjas, netrukdant pėstiesiems ir sumažinus greitį“, – vardina M. Kučinskas.
Galiausia M. Kučinskas kreipėsi į Lietuvos teismus, siekdamas išsiaiškinti, ar jiems teko nagrinėti atvejus, kai eismo įvykyje dalyvavo dviratininkas, kuris per pėsčiųjų važiavo nenulipęs nuo dviračio. Patikrinus kelių Lietuvos teismų duomenis, anot jo, buvo nustatyta, kad nebuvo rasta nė vienos avarijos, per kurią dviratininkas būtų važiavęs per perėjas.
„Iš to galima daryti išvadą, kad nors anksčiau, mano pateiktų apklausų duomenimis, virš 90 proc. dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas – dviratininkų, važiuojančių per perėjas, avaringumas labai mažas arba jo nėra. Iš bendro teismų atsakymų konteksto galiu daryti išvadą, kad tokie eismo įvykiai, palyginus su kitais, reti“, – argumentuoja M. Kučinksas.
Įstatymų projektą rengs speciali darbo grupė
Seimas nusprendė, kad M. Kučinsko peticijoje pateikti pasiūlymai turi būti apsvarstyti ir atsižvelgiant į juos turi būti parengtas įstatymų projektas. Tai patikėta padaryti specialiai darbo grupei, kuriai vadovaus Seimo narys Tomas Tomilinas.
„Tai labai retas, galima sakyti, išskirtinis, bet tuo pačiu ir labai demokratiškas atvejis, nes žmonės inicijavo pakeitimą ir argumentais įrodė, kad tai labai rimta ir būtina į tai pasigilinti.
Todėl esame įpareigoti svarstyti pataisas, bet nesame įpareigoti jų priimti. Gali būti, pavyzdžiui, argumentų iš policijos, kurių dar negirdėjome ir į kuriuos turėsime atsižvelgti. Todėl norime įsigilinti į šį klausimą“, – LRT.lt sako dviratininkų klausimui spręsti sukurtos darbo grupės pirmininkas T. Tomilinas.
Specialioje darbo grupėje dirbs įvairūs ekspertai iš dviratininkų ir pėsčiųjų asociacijų, laukiama Susisiekimo ir Teisingumo ministerijų deleguotų atstovų. T. Tomilino teigimu, bus ieškoma visoms pusėms priimtinų sprendimų.
„Neatmetu galimybės, kad gali atsirasti ir šalutinių pasiūlymų. Pavyzdžiui, kalbant apie šviesą atspindinčias liemenes, bus įsiklausoma į argumentus, o ne į tik daroma prielaidą, kad visi Lietuvoje važinėja nesaugiai.
Tačiau įsiklausant į dviratininkų argumentus, kaip ir aišku, kad liemenės nereikia. Tačiau girdėsime ir kitą pusę, kuri rodys statistiką ir sakys priešingai.
Mano manymu, taisyklės turi būti griežtos, bet turi būti išlaikytas proporcingumo ir protingumo kriterijai.
Dviratininkai Lietuvoje ilgą laiką buvo traktuojami tik kaip kliūtis automobiliams. Bet tai turi keistis. Dviratis yra transporto priemonė, kurią, manau, reikėtų propaguoti. Todėl negalima viso reguliavimo projektuoti taip lyg dviratininkai yra kliūtis, kuri trukdo komfortiškam automobilių judėjimui“, – LRT.lt pasakoja T. Tomilinas.
Šis projektas turi būti parengtas iki šių metų liepos 12 dienos. Tačiau kalbant apie tai, kokie sprendimai bus priimti, T. Tomilinas sako, jog ne visi įstatymo pasikeitimai gali įsigalioti iš karto.
„Galbūt griežtesnius siūlymus mes išdėstysime laike, kada jie nustos galioti, užsibrėžiant kažkokį tikslą. Pavyzdžiui, į įstatymą įrašysime, kad jis nustos galioti po penkerių metų ir taip pat tai bus signalas miestams, infrastruktūros planuotojams, dabar rengiamų bendrųjų planų rengėjams, kad jūs taip pat turite pasitempti, nes turi atsirasti pėstiesiems ir dviratininkams tinkama infrastruktūra. Manau, kad Seime turime žvelgti strategiškai, o ne tik iš vieno taško“, – teigia T. Tomilinas.
Jis taip pat pastebi, jog darbo grupė tik parengs projektą, kuris bus teikiamas patvirtinimui Seime. Tai reiškia, kad Seimas galės atmesti parengtą įstatymų pakeitimo projektą.
