Eismas

2019.04.17 20:45

Mano ratai. Automobilių kėbulų tipų evoliucija – nuo karietų iki nykstančių kabrioletų

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.04.17 20:45

Per daugiau nei šimtą metų automobilio kėbulas pasikeitė neatpažįstamai – nuo vežimą primenančios transporto priemonės iki pačius įnoringiausius pirkėjų poreikius patenkinančių universalų, hečbekų, sedanų ar keturių durų kupė didesnio pravažumo modelių. LRT.lt domisi, kaip ir kodėl keitėsi automobilių kėbulų tendencijos ir kurie jų tipai nyksta iš gamintojų planų.

Praėjusiame LRT.lt projekto „Mano ratai“ straipsnyje galėjote sužinoti, iš kokių medžiagų gaminami automobilių kėbulai.

Šį kartą apie tai, kaip gamintojai stengiasi patenkinti pačius įvairiausius vairuotojų poreikius, kurdami skirtingus kėbulų tipus.

Norite praktiško ir talpaus šeimyninio automobilio? Jums tikriausiai tiks universalas. Mėgstate kompaktiškus miesto automobilius? Nedidelis hečbeko kėbulą turintis automobilis jums kaip tik. O galbūt svajojate važiuodami automobiliu vėjyje kedenti plaukus? Kabrioletas tam tiks idealiai.

Kaip per šimtą metų keitėsi automobilių kėbulų tipai ir kokią jų įvairovę šiandien siūlo gamintojai, LRT.lt pasakoja istorinių automobilių asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis ir automobilių apžvalgininkas Jurgis Paplaitis.

Vežimo evoliucija

Pirmosios savaeigės transporto priemonės šiuolaikinius automobilius primena tik tuo, kad turi ratus ir variklį, nes jų kėbulą atstodavo vežimai ir karietos.

„Tai buvo vežimai ir karietos, kuriuose arklius iš pradžių pakeitė garo ir elektriniai varikliai, o kiek vėliau ir varomi benzinu. Varikliai prie vežimų ratų buvo jungiami per grandininę pavarą. Tai buvo labai elementari konstrukcija.

Tokie atviro tipo automobiliai buvo sukonstruoti vežimo pagrindu. Jei tai buvo karietos tipo transporto priemonė, ji būdavo dalinai uždara ir dalinai atvira. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – trumpai istoriją apžvelgia R. Kardelis.

Senovinių automobilių ekspertas pasakoja, kad pirmieji automobiliai buvo sudėtingai valdomi ir prižiūrimi, o didžiausias dėmesys buvo skiriamas toli gražu ne vairuotojams.

„Karietos-vežimai buvo skirti ponui, šios transporto priemonės savininkui ir keleiviui. Iš esmės tokiu pirminiu automobiliu važiuodavo trys žmonės – vairuotojas ir mechanikas priekyje, o ponas gale.

Važiuojantys priekyje nebuvo apsaugoti nuo sniego, lietaus ar saulės, o virš važiuojančio gale būdavo stogas. Toks kėbulo tipas buvo vadinamas fajetonu ir šis pavadinimas kilęs iš prancūziško termino, kuris buvo taikomas karietoms su pusiau uždara, pusiau atvira kabina“, – LRT.lt pasakoja R. Kardelis.

Pirmasis proveržis – po Pirmojo pasaulinio karo

Kaip pastebi R. Kardelis, iki Pirmojo pasaulinio karo visi automobiliai buvo labai panašūs ir tik pasibaigus karui, dėl gerėjančios ekonomikos, gamintojai pradėjo kurti įvairesnius automobilius. Taip pat įtaką darė ir dėl tobulėjančių technologijų besikeičiantys automobilių savininkų įpročiai.

„Tobulėjant technikai, keitėsi ir automobilių savininkų požiūris. Kai jie suprato, jog automobilio vairavimui nebereikia vairuotojo ir atskiro mechaniko, savininkai patys pradėjo sėsti prie vairo. Nuo šio momento gamintojai daugiau dėmesio pradėjo skirti vairuotojo darbo vietai.

Tuomet atsirado taip vadinamieji sedanai. Tai buvo automobiliai, kurie turėjo variklį priekyje, sparnus ir kėbulo išorėje sumontuotus žibintus. Tokį principą naudojo praktiškai visi gamintojai Amerikoje, Europoje ir Japonijoje. Tai tęsėsi iki maždaug 1940-ųjų, kai JAV gamintojai pradėjo eksperimentuoti su kėbulų tipais“, – istoriją primena R. Kardelis.

Pašnekovas pastebi, kad po Antrojo pasaulinio karo atsirado vadinamoji vagoninė komponuotė, kai variklis neatskirtas nuo priekinių sparnų, o kėbulas ir rėmas tampa ne atskirais komponentais, bet vientisu junginiu. Tai tapo postūmiu pradėti kurti ir naujus automobilių kėbulų tipus, kurie išliko iki šių dienų, kaip, pavyzdžiui, sedanas.

„Sedano kėbulas yra klasika. Jis tinka visiems – šeimai, verslui, komerciniams tikslams. Toks kėbulo tipas nusistovėjo kaip būtinybė ir standartas. Šį kėbulo tipą greitai pradėjo naudoti ir europiečiai. Kaip matome, sedanai vis dar yra ganėtinai populiarūs ir šiandien.

Po Antrojo pasaulinio karo atsirado ir universalo kėbulo tipas – didesnę bagažinę turintis automobilis, kuris klasifikuojamas kaip krovininis-keleivinis. Galima suprasti, kad pats apibrėžimas sufleruoja, kad tai universalus automobilis“, – apibendrina R. Kardelis.

Mažieji hečbekai ir praktiškieji vienatūriai

Nedidelis, kompaktiškas, bet praktiškas – taip trumpai būtų galima apibūdinti dažniausiai miestuose zujančius hečbekus. R. Kardelis mano, kad pirmasis tokio tipo kėbulą turintis automobilis atsirado prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.

„Tikriausiai pirmuoju hečbeku būtų galima laikyti „Volkswagen Kaefer“. Truputį vėliau atsirado „Austin Moris“ ir „Renault 16“. Tuo metu „Golf“, kuris yra modernaus hečbeko pavyzdys, atsirado tik 1970-aisiais.

Galima sakyti, jis evoliucionavo iš „Kaefer“, bet tikrai nemanau, kad būtet „Golf“ galima laikyti pirmuoju hečbeku. Tikrai buvo tokį kėbulo tipą turinčių automobilių ir iki jo“, – mano R. Kardelis.

Šiuo metu kiekvienas automobilių gamintojas savo gamoje turi bent vieną hečbeko kėbulą turintį modelį.

Visiška priešingybė hečbekui – vienatūris. Tai didelis, patogus ir daug talpinantis automobilis. Pasak R. Kardelio, šį kėbulo tipą išrado amerikiečiai. Nors su tuo sutikti nori ne visi. Kai kurie teigia, kad pirmasis vienatūris buvo prancūzų „Renault Espace“, tačiau istorinių automobilių žinovas kategoriškas – vienatūris pirmiausia atsirado Amerikoje.

„Šis kėbulo tipas atsirado 1980-aisiais ir tai buvo labai didelis ir rizikingas „Chrysler Corporation“ žingsnis, nes tuo metu rinka buvo perpildyta įvairių automobilių. Tačiau buvo didelis šokas, kad šis automobilis sulaukė didelio populiarumo.

Tai buvo „Dodge Caravan“ ir „Plymouth Voyager“, neišvaizdūs, bet labai patogūs automobiliai, kuriuos galima naudoti ilgoms kelionėms, vežti didesnius krovinius, bet kurie pasižymi lengvajam automobiliui būdingomis valdymo savybėmis“, – teigia R. Kardelis.

Nykstantys kabrioletai ir neapsisprendę didesnio pravažumo modeliai

Automobilių apžvalgininkas Jurgis Paplaitis pastebi, kad keliuose galima sutikti vis mažiau kabrioletų. Jo teigimu, taip vyksta dėl ekonominių sumetimų, nes iš pasirinkimų sąrašo nyksta ne tik jie.

„Galima sakyti, kad ne tik kabrioletai, bet ir trijų durų kėbulą turintys automobiliai nyksta iš rinkos, nes jų tiesiog neapsimoka gaminti. Pavyzdžiui, „Renault Clio“ anksčiau buvo ir trijų durų kėbulo tipo, o dabar likęs tik penkių durų kėbulas. Tas pats „Megane“ modelis buvo siūlomas ir trijų durų kėbulu ir kaip kabrioletas. Dabar tokių pasirinkimų nebėra.

Gamintojai skaičiuoja, kad jei iš visų parduodamų modelių tokie sudarys tik 5–10 proc., jis nebus pelningas.

Tas pats ir su kabrioletais. Manau, kad liks tik visiškai nišiniai automobiliai arba klasika, kaip, pavyzdžiui, „Mazda MX-5“, nes tai kultinis automobilis. Buvo ne vienas tokio tipo modelis, tačiau jie dingo, nes buvo nepopuliarūs, o išliko tik „Mazda“, nes jis turi mėgėjų“, – pastebi J. Paplaitis.

Pašnekovo teigimu, ilgainiui kabrioletai bus tik nišiniai automobiliai, kurie taps prabangos simboliu.

„Kabrioletai lieka tik kaip nišiniai modeliai arba gamintojo noras įrodyti, kad mes galime tokį sukurti, nors, kaip praktiškas daiktas, jis galbūt niekam nereikalingas.

Pavyzdžiui, „Roll-Royce“ kabrioletas. Pats gamintojas pripažįsta, kad tai nėra modelis, sukurtas konkuruoti su kitais automobiliais. Jis konkuruoja su jachtomis ir lėktuvais, kai pirkėjas renkasi, kaip save pamaloninti.

Arba „Lamborghini“, „Ferrari“, „Jaguar“ kabrioletai. Tai įvaizdžio detalė, nes tokį kėbulą turintis automobilis yra sunkesnis ir tikrai ne greitesnis nei versija su kietu stogu. Automobilis tampa žaislu ir savęs demonstravimo įrankiu. O masinei produkcijai skirti kabrioletai nyksta“, – mano J. Paplaitis.

Kalbant apie šiandienines tendencijas, akivaizdu, kad pirkėjai vis dažniau žvalgosi į didesnio pravažumo automobilius, kurie primena visureigius. Tačiau tiek R. Kardelio manymu, savo kėbulo forma, šie automobiliai yra tipiniai hečbekai ir universalai.

„Tai yra padidinto pravažumo, paaukštintos važiuoklės automobilis, tačiau jis nėra visureigis. Manyčiau, kad tokius automobilius reikėtų priskirti prie universalų ir hečbekų, kurie tiesiog turi didesnę prošvaisą. Tačiau šių automobilių neatskirčiau į atskirą kėbulo tipą. Manau, kad visgi jie neatitinka tradicinės visureigio konstrukcijos ir dizaino filosofijos“, – tikina R. Kardelis.

Panašios nuomonės laikosi ir J. Paplaitis.

„Manyčiau, kad tai labiau hečbekai ir universalai. Savo forma jie primena tipinį hečbeką ir universalą, nes turi keturias duris ir bagažinę, per kurią galima patekti į automobilio vidų. Tiesiog tokie automobiliai turi didesnę prošvaisą“, – priduria automobilių apžvalgininkas.

J. Paplaitis pastebi, kad būtent šie automobiliai iš kelių išstumia tradicinius modelius, nors racionalaus paaiškinimo kodėl taip vyksta, nėra.

„Žmonės dabar nori įdomesnių automobilių ir kreipia mažiau dėmesio į praktiškumą. Tai gali būti priežastis, kodėl tradiciniai universalai praranda populiarumą. Pavyzdžiui, yra testas, kurio metu buvo išbandyti trys kompaktinės klasės universalai ir išvada tokia – tarp tokios klasės automobilių, nieko praktiškiau nerasi. Bet rinka reikalauja didesnio pravažumo modelių“, – sako J. Papalaitis.

Tačiau, pasak pašnekovo, vyksta ir kitas reiškinys. Tradiciniai automobilių kėbulai evoliucionuoja ir įgauna naujas formas. Pavyzdžiui, „Mercedses-Benz CLS“ keturių durų kupė, kuris primena paprastą, bet grakštesnių formų sedaną. Arba didesnio pravažumo modelis „BMW X6“, kuris taip pat pasižymi kupė kėbulo tipui būdingomis formomis. J. Paplaitis sako, kad taip eksperimentuoti leidžia nauji automobilių konstrukciniai ypatumai.

„Gamintojai pradeda naudoti modulines platformas. Jos nesunkiai pritaikomos skirtingiems kėbulo tipams. Anksčiau kiekvienas modelis buvo kuriamas nuo nulio, todėl nišinį kėbulo tipą turintys automobiliai reikalavo didelių investicijų, nors jų perkamumas nebuvo didelis.

Dabar gamyba kur kas paprastesnė, todėl gamintojams yra lengviau žaisti su kėbulo tipais. O pirkėjai taip pat gali rinktis pagal tai, kas jiems patinka labiau“, – apibendrina J. Paplaitis.