Pažvelgus į statistiką ir Lietuvos juodųjų dėmių žemėlapį, galima drąsiai teigti – juodosios dėmės nyksta. Per daugiau nei dešimtmetį jų sumažėjo net dešimt kartų. LRT.lt domisi, kas yra juodosios dėmės ir kokiomis priemonėmis jos yra naikinamos.
Kas yra juodoji dėmė?
Juodas taškas baltame fone – taip atrodo kelio ženklas, žymintis pavojingą ruožą. Tačiau jis gali būti matomas ne tik tose vietose, kurios pripažintos kaip „juodosios dėmės“, tačiau ir ten, kur siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į didesnę riziką kelyje. Pavyzdžiui, vietose, kur artėjama prie pavojingos pėsčiųjų perėjos, sankryžos, kelio vingio arba ten, kur lenkti ypač pavojinga.
Lietuvos automobilių kelių direkcija paaiškina, kad juodąja dėme vadinamas kelio ruožas, kuriame avaringumas yra padidėjęs ir rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes. Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės kelio ruožas yra laikomas avaringu tada, kai per ketverių metų laikotarpį ne ilgesniame kaip 500 metrų kelio ruože įvyksta keturi ar daugiau įskaitinių (kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės) eismo įvykių.
„Juodosios dėmės dažniausiai atsiranda riboto matomumo vieno lygio sankryžose, autobusų stotelių prieigose ir nepakankamo matomumo kelio ruožuose, pavyzdžiui, ten, kur arti važiuojamosios dalies auga medžiai arba yra kitų kelio ar jo aplinkos elementų, kurie didina riziką pakliūti į eismo įvykį“, – LRT.lt sako LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Krasauskaitė.
LAKD duomenimis, 2009-aisiais Lietuvos keliuose buvo 193 juodosios dėmės, o šiemet Lietuvos keliuose jų jau daugiau nei dešimt kartų mažiau – 17. Tačiau tai dar nereiškia, kad naujų dėmių Lietuvos keliuose neatsiranda.
„Juodosios dėmės gali ne tik išnykti, bet ir pasislinkti ar susiformuoti iš naujo. Juodoji dėmė išnyksta, jei joje nebevyksta eismo įvykių. Paprastai taip atsitinka, kai įdiegiamos eismo saugos priemonės ar ruožas rekonstruojamas.
Juodoji dėmė pasislenka, kai eismo įvykiai vyksta ir toliau, tik keičiasi jų įvykimo vieta. Pavyzdžiui, 2018-aisiais pasislinko septynios juodosios dėmės“, – priduria D. Krasauskaitė.
Kaip naikinamos juodosios dėmės?
Nusprendus pavojingą kelio ruožą pažymėti juodąja dėme atliekamas tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti, kodėl šioje vietoje įvyksta eismo įvykiai. Nustačius priežastis, ieškoma sprendimų, kaip šią kelio atkarpą padaryti saugesnę.
„Tyrimo metu atsižvelgiama į juodųjų dėmių aplinką, kelio techninius parametrus, vyraujančius eismo įvykių tipus, paros ir metų laiką. Atidžiai ištyrinėjus šias pavojingas vietas, jose diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės, kurios pritaikytos kiekvienam konkrečiam atvejui.
Pavyzdžiui, vieno lygio sankryžos, kuriose susidaro juodosios dėmės, yra rekonstruojamos į žiedines sankryžas, įrengiamos iškiliosios salelės, kairiojo posūkio juostos ir apšvietimas. Jei eismo įvykiai susiję su pėsčiaisiais ir dviratininkais, tuose ruožuose įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas“, – pasakoja D. Krasauskaitė.
Tačiau ne visada tokių priemonių pritaikymas gali būti vykdomas iš karto. Pavyzdžiui, tose vietose, kuriose susiduriama su sudėtingomis projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms problemomis, darbai gali užtrukti 3–5 metus.
Todėl esant tokiai situacijai stengiamasi įrengti kitas saugumo priemones: greitį ribojančius ir apie apie galimą pavojų perspėjančius kelio ženklus, keičiamas kelio ženklinimas, įrengiami atitvarai.
Bet net ir įdiegus priemones, juodoji dėmė neišnyksta iš karto.
„Juodoji dėmė išnyksta, jei per ketverių metų laikotarpį šioje atkarpoje įvyksta mažiau nei keturi įskaitiniai eismo įvykiai. Todėl tik įdiegus priemonę nelaikoma, kad juodoji dėmė savaime išnyko, nes ir toliau stebima avaringumo situacija. Tik tuo atveju, jei pritaikytos priemonės veiksmingos ir avarijos nebevyksta, juodoji dėmė išnyksta iš pavojingų kelio ruožų žemėlapio“, – LRT.lt paaiškina D. Krasauskaitė.
LAKD atstovai teigia, kad priemonės juodosioms dėmėms naikinti diegiamos prioritetų tvarka, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą. Artimiausiu metu planuojama panaikinti ilgametę juodąją dėmę, esančią kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), šalia prekybos centro „Mega“.
Taip pat ruošiamasi panaikinti juodąją dėmę kelyje Mažeikiai–Skuodas, ruože nuo 1,7 iki 3,5 kilometro. Čia planuojama įrengti žiedinę sankryžą.
Dar viena vieta, kurioje bus siekiama panaikinti juodąją dėmę, yra kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ruožas nuo 2,6 iki 8,5 kilometro. Šiame ruože turėtų būti įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Kaip turėtų elgtis vairuotojai, pamatę juodąją dėmę?
Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas sako, kad mokant pradedančius vairuotojus dažniausiai jis jau pirmoje pamokoje mokinius supažindinta su juodųjų dėmių Lietuvos keliuose statistika. Jis džiaugiasi, kad Lietuvoje pavojingų kelio ruožų sparčiai mažėja, tačiau kol jų yra, į tokį ruožą įvažiavę vairuotojai turėtų imtis tam tikrų veiksmų.
„Jei vairuotojas pamato kelio ženklą, perspėjantį apie pavojingą kelio ruožą, privaloma į tai atkreipti dėmesį, nes šis ženklas nestatomas šiaip sau.
Įvažiavęs į tokį ruožą, vairuotojas pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį ir sumažinti greitį. Jokiu būdu greičio nereikia mažinti drastiškai, pakanka važiuoti bent 10 km/val. lėčiau ir tai padės geriau sureaguoti į pavojingą situaciją. Mažesnis greitis padės sutrumpinti ir stabdymo kelią“, – dėmesį atkreipia D. Kanapinskas.
Pašnekovas sako, kad vairuotojai turėtų įvertinti, ar šalia apie pavojingą kelio ruožą perspėjančio kelio ženklo yra papildoma informacija, pavyzdžiui, raginanti atkreipti dėmesį į pėsčiuosius. Tačiau tai nereiškia, kad šioje atkarpoje galima tikėtis tik to pavojaus, kuris pabrėžiamas kelio ženklinimu. Pavojingas kelio ruožas yra pavojingas, todėl jame galima tikėtis bet kokio pavojaus.
Vertinant infrastruktūros pokyčius, D. Kanapinskas mano, kad einama teisinga linkme ir tai, kad taikomos priemonės yra efektyvios, įrodo ir iš Lietuvos kelių sparčiai nykstančios juodosios dėmės.
„Šiuo atveju aš pasitikiu žmonėmis, kurie stebi ir nagrinėja situaciją bei priima atitinkamus sprendimus, kokias priemones taikyti. Kiek esu pastebėjęs, tuose ruožuose, kuriuose įrengiami atitinkami pakeitimai, jie dažniausiai veikia. Tai, manau, puikiai iliustruoja ir mažėjantis juodųjų dėmių skaičius“, – mano D. Kanapinskas.
