Eismas

2019.02.12 22:23

Rėžė hibridų pirkėjams: neįsivaizduoju, už ką žmonės tiek moka – sutaupo nebent taksistai su dujomis

Dina Sergijenko, DELFI.lt2019.02.12 22:23

„Regitros“ duomenys rodo, kad lietuviai domisi benzininiais automobiliais ir ilgamečius įpročius, kai dauguma nuperkamų tiek naujų, tiek naudotų automobilių buvo varomi dyzelinu, keičia nauji – norima varomų alternatyviais degalais, arba benzininių. Tačiau Vismantas Baršys, Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas, akcentuoja, kad realybė ne visai tokia, kaip statistika – dyzeliniai automobiliai pirmiausia norimi dėl galimybės sutaupyti.

„Žmonės renkasi tą, kuris naudoja mažiau degalų. Tai ir moka 2-5 tūkst. eurų, įsigyja maždaug 12 metų amžiaus automobilius. Paprasčiausiai žmonės negali sau leisti mokėti 20-30 proc. brangiau už degalus“, – laidoje „DELFI Diena“ sakė V. Baršys pabrėžęs, kad būtent degalų sąnaudos yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje nuperkami naudoti automobiliai 7 atvejais iš 10 yra varomi dyzelinu.

Anot eksperto, skirtingomis degalų rūšimis varomų modelių kainų atotrūkis nėra tiek ženklus, kad lietuviai būtų motyvuoti pirkti benzinu varomus automobilius.

Šiandien, minėjo V. Baršys, 500-1000 eurų kainų skirtumas paprasčiausiai ištirpsta įvertinus automobilio degalų sąnaudas. Jo nuomone, naudotą benzininį automobilį šiandien renkasi tie, kurie per metus nuvažiuoja apie 15 tūkst. kilometrų – jei metinė rida didesnė, išlaidos degalams priverčia suabejoti, ar sprendimas pirkti benzinu varomą automobilį buvo išmintingas.

Tiesa, V. Baršys neneigia, kad benzininių automobilių pasiūla menkesnė, kaip ir sudėtinga rasti gerą naudotą elektromobilį ar hibridinį automobilį. Tiesa, svarstydamas, kodėl hibridiniai automobiliai taip trokštami, jis gūžčiojo pečiais.

„Kartais neįsivaizduoju, kodėl žmonės moka tiek pinigų už hibridą. Visi testai, bandymai rodo, kad sutaupyti pavyksta tik esant tam tikroms sąlygoms, kitu atveju automobilis tiesiog turi benzininį variklį ir naudoja benziną“, – akcentavo jis pridūręs, kad taupyti galbūt pavyksta tik taksi bei pavežėjams, kurių hibridiniai automobiliai dar turi ir sumontuotą dujų įrangą.

A. Ufarto/DELFI.lt nuotr

Koks automobilis lietuviškas?

Kalbėdamas apie tradicinį lietuviško automobilio paveikslą, V. Baršys minėjo, kad dažniausiai tai – dyzeliniu varomas vokiškas arba japoniškas, 5-6 tūkst. eurų kainuojantis, maždaug 10 metų amžiaus automobilis. Reali jo rida siekia 300-400 tūkst. kilometrų, tačiau prietaisų skydelyje dažniausiai šviečia mažesni skaičiai.

„Mokesčiai dyzeliniams automobiliais skatintų rinktis naujesnį, mažiau taršų transportą, tačiau tokiu atveju nukentės mažiausias pajamas turintys žmonės. Nežinau, kuris Seimas ryžtųsi tokiam sprendimui“, – gūžčiojo pečiais „DELFI Dienos“ svečias.

Pasak jo, mokesčių neišeitų susirinkti ir apmokestinus dyzelino, mat tuomet naštą pajustų krovininis transportas.

„Galbūt, jei būtų mokesčiai dyzelinu varomiems automobiliams, sumažėtų tų, kurie nusiperka dyzelį už 500 eurų ir važinėja iki išmetimo, tačiau tai nebūtų reikšminga dalis“, – akcentavo V. Baršys.

Anot jo, realių transporto parko pokyčių Lietuvoje galima tikėtis po 5-7 metų, kai vairuotojai supras, jog vietoje seno automobilio mieliau mokėtų per mėnesį kelis šimtus eurų ir nesuktų galvos dėl remontų, gedimų ir kitko.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius