captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lakstūnus šalies vairuotojus gali sutramdyti švediškos greičio kontrolės priemonės

Lietuvoje šiuo metu vyksta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Švedijos atstovų organizuojama konferencija, kurioje kelios dešimtys iš įvairių šalių atvykusių ekspertų diskutuoja, kaip būtų galima pagerinti eismo saugumą Baltijos jūros regiono valstybių keliuose. Apie šios konferencijos tikslus pasakoja LRT RADIJO laida „Ryto garsai“.
Shutterstock.com nuotr.
Shutterstock.com nuotr.

Šiuo metu, Europos keliuose įvykstančiuose eismo įvykiuose kasmet žūsta daugiau nei 26 tūkst. žmonių. Šią situaciją norima pakeisti kardinaliai, o visų saugaus eismo ekspertų siekis – surasti priemones, kurios padėtų žūčių skaičių sumažinti iki nulio.

Surengti konferenciją saugaus eismo tema pasiūlė švedai, o Lietuva mielai prisijungė prie šios iniciatyvos ir padėjo suorganizuoti šį renginį.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis pastebi, kad būtent Švedijos atstovai yra daugiausia dirbantys eismo saugumo srityje ir yra vieni iš aktyviausių vizijos nulis proteguotojų, todėl jų indėlis į šia konferenciją labai svarus.

Tačiau pašnekovas džiaugiasi ir tuo, jog į konferenciją atvyko saugaus eismo specialistai ne tik iš Skandinavijos šalių, Rusijos ar Rumunijos, tačiau sulaukta ir svečių iš Kanados.

Eismo saugumu turi rūpintis daugiau specialistų

Kaip pasakoja V. Žuraulis, konferencijoje apžvelgti bendriniai aspektai, į ką turėtų būtų kreipiamas dėmesys, kad vizija nulis artėtų prie pagrindinio tikslo.

Pavyzdžiui, kalbama apie tai, kad kai kurių kelio ruožų avaringumo statistika turėtų būti išnagrinėjama kaip įmanoma detaliau ir taikomos priemonės eismo saugumui užtikrinti būtų kiek įmanoma efektyvesnės.

„Svarbu, kad būtų išlaikytas analizavimo tęstinumas, todėl konferencijos dalyviai kviečia į šį procesą įsitraukti ir savivaldybes, mokslo institucijas, tyrimų centrus, į visa tai turėtų būti įtraukti ir psichologai, kad taikomų priemonių poveikis būtų prognozuojamas ir pasiektas“, – pasakoja V. Žuraulis.

Pabrėžiama ir tai, kad šiuo metu įvairūs siūlymai ir iniciatyvos per dažnai valdžios „nuleidžiamos“ iš viršaus. 

„Tikrai yra daug iniciatyvų iš ministerijų ir transporto saugos administracijos pusės, tačiau tos iniciatyvos turėtų būti aptariamos, pavyzdžiui, tokio pobūdžio renginiuose. Tam tikros idėjos turėtų būti įvertintos skirtingų sričių specialistų ir tikėtina, kad jos bus išdiskutuotos ir rezultatą bus lengviau pasiekti“, – dėsto V. Žuraulis.

Daugiau saugumo priemonių

Lietuvos kelių direkcija „Via Baltica“ kelyje įrengė saugaus atstumo matuoklį, kuris parodo vairuotojams, ar tarp transporto priemonių yra saugus atstumas. Šiuo metu diskutuojama, ar tokių priemonių reikėtų daugiau. V. Žuraulis mano, kad tokių priemonių galėtų būti ir daugiau.


LAKD nuotr.

„Tai galėtų būti vienas iš variantų, kalbant būtent apie važiavimą užmiestyje, kur teisingas saugaus atstumo pasirinkimas yra labai svarbus, nes greičiai čia yra didesni ir pasikeitus eismo sąlygoms tokios priemonės padėtų pasirinkti tinkamą atstumą. Tokios sistemos galėtų būti diegiamos, tačiau tokias priemones turėtų vertinti specialistai.

Pavyzdžiui, ar ši informacija neapkrauna vairuotojų? Dabartiniuose automobiliuose vairuotojai turi pakankamai daug informacijos, kurią reikia stebėti. Todėl svarbu, kad informaciniai skydai neapkrautų vairuotojo per dideliu informacijos kiekiu“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ teigia V. Žuraulis.

Švediška saugumo priemonė – aktyvus greičio „kalnelis“

Viename iš pranešimų Švedijos specialistai pristatė vieną iš galimų aktyvių greičio kontrolės sistemų, tai aktyvus kelio elementas, kuris šiek tiek pagilėja, kai automobilis atvažiuoja per dideliu greičiu.

„Jutikliai fiksuoja automobilių greitį ir jei tam tikra tolerancija yra viršijama, kelio dangoje atsiranda pagilėjimas. Pagal pateiktus skaičius, ji veikia pakankamai efektyviai ir Švedijoje keliose vietose tokios priemonės yra įdiegtos ir skaičiai rodo, kad ji pasiteisina“, – pavyzdį pateikia V. Žuraulis.

Visą pokalbį šia tema galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ garso įraše.

Parengė Vytenis Kudarauskas

Shutterstock.com nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...