captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naudotų automobilių prekeiviai trina rankomis: į turgavietes suplūdo azijiečiai

Gera žinia naudotų automobilių prekeiviams – Kirgizijos valdžia laikinai atšaukė padidintus muitus įvežamoms transporto priemonėms. Šia veikla užsiimančių kirgizų akys iškart nukrypo į jiems pažįstamą Kauną. Kad pagausėjo rusiškai kalbančių automobilių pirkėjų, pajuto ne tik turgavietėse juos pardavinėjantys verslininkai. 
V. Radžiūno/LRT nuotr.
V. Radžiūno/LRT nuotr.

Vis dažniau kirgizai kreipiasi į pavienius asmenis, interneto skelbimų svetainėse paskelbusius apie siūlomą mašiną. 

„Mėginau savo SAAB parduoti jau gerą pusmetį, bet niekas neskambino. O per šią savaitę sulaukiau jau trijų skambučių – kalbėjo rusiškai, sakė atvykę iš Kirgizijos ir klausė, kada galėtų apžiūrėti automobilį“, – pasakojo vilnietis Justinas B. 

Užtruko, kol gavo vizas

Kirgizai ir kazachai iš Lietuvos buvo pasitraukę prieš trejus metus, šioms valstybėms smarkiai padidinus muitus įvežamiems naudotiems automobiliams. Tad toks verslas jiems tiesiog neapsimokėjo. 

Tiesa, prieš įsigaliojant naujovėms Azijos šalių gyventojai šlavė viską, kas tik galėjo judėti, o nevažiuojančius automobilius gabeno automobilvežiais ar vagonais. Vėliau prasidėjo štilis. Jį tik pernai nutraukė Kaune pasirodę prekeiviai iš Ukrainos.

Gerokai apmirusį naudotų automobilių eksportą tikrai pagyvins Kirgizijos valdžios sprendimas sumažinti jiems muitus.

„Dabar tikrai pastebime, kad kirgizų gausėja, nors šio reiškinio dar negalėčiau pavadinti antplūdžiu. Atvyksta tiek naujų pirkėjų, tiek veteranų“, – kalbėjo Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis. 


V. Naujanis, V. Radžiūno/LRT nuotr.

Pirmieji atvykę užsieniečiai skundėsi, kad labai ilgai truko procedūra gaunant vizą. 

Muitai nučiuožė žemyn

Kirgizijos vyriausybė paskelbė, kad muitai iki 2014 metų lygio mažinami siekiant atnaujinti šalyje naudojamų automobilių parką. Šalies gyventojai tai galės padaryti iki 2020 metų sausio 1 dienos.

Dar vienas apribojimas – šiuo metu į Kirgiziją įvežtų automobilių nebus galima išgabenti ir registruoti kitose muitų sąjungos šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir Armėnijoje). Pakeitimai įsigaliojo liepos pabaigoje.

Iki šios datos už įvežamą 2007 metais pagamintą automobilį su 1,6 litro varikliu tekdavo mokėti net 6560 JAV dolerių (apie 6000 eurų) muitą. Dabar jis sumažėjo iki 800 dolerių (715 eurų).

Įvežant į Kirgiziją 2015 metais pagamintą automobilį su 2 litrų varikliu tekdavo mokėti 5000 dolerių muitą (apie 4400 eurų), dabar – apie 2400 dolerių (2150 eurų). Dar naudingiau vežti hibridinius automobilius, o elektromobiliams muitai išvis netaikomi. 

Reikia benzininių variklių

V. Naujanis tvirtino, kad kirgizai domisi automobiliais, kurie pagaminti maždaug prieš 10 metų. Itin paklausūs „Toyota Prius“, taip pat kiti „Toyota“, „Opel“ modeliai.

Kirgizams neįdomūs automobiliai, kurių ratus suka dyzeliniai varikliai, – šioje Azijos šalyje parduodamas dyzelinas gali tikti ne visiems varikliams, o kai kuriose šalies vietovėse dėl šalčių žiemą kyla sunkumų paleisti variklį.

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis. Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktoriaus žiniomis, kartu su kirgizais grįžo ir šiek tiek kazachų, nors Kazachstanas jokių muitų lengvatų netaiko.

„Galbūt šioje šalyje jau trūksta automobilių, todėl prekeiviai išsiruošė į kelionę“, – svarstė V. Naujanis.

Prieš muitų padidinimą kirgizai bei kazachai Kaune automobilius pirkdavo neįtikėtinais kiekiais ir gabendavo juos automobilvežiais, traukinių vagonais.

„Palemonas tuomet priminė nedidelį Kirgizijos rajoną“, – juokėsi V. Naujanis. 

Kelią sutrumpino iki Kauno

Pasak turgavietės vadovo, pavieniai Azijos šalių gyventojai mėgino patys ieškoti automobilių Vakarų Europos šalyse, tačiau labai greitai tokios veiklos atsisakė – Lietuvoje jiems gerokai paprasčiau bendrauti su pardavėjais, žinoma automobilių pardavimo tvarka.

Ir kirgizai,ir kazachai dažniausia kalba tiktai rusiškai. Todėl Vokietijoje arba Prancūzijoje jiems iškyla rimtų sunkumų bendrauti, o Lietuvoje – jokių problemų.

Daugiausia užsieniečių šiuo metu į Kauno automobilių turgų atvyksta iš Ukrainos, tačiau tiek ukrainiečiai, tiek ir jų kaimynai moldavai automobilius perka tik su Lietuvoje išduotais numeriais ir savo vardu jų neregistruoja. Priežastis yra ta pati – dideli muitai.

„Turime nuolatinių pirkėjų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos“, – vardijo V. Naujanis.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...