captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nebus laiko galvoti: svarbiausi žingsniai, kai dega automobilis

Visi vairuotojai žino, kad automobilyje turėti gesintuvą – privaloma. Tačiau ne visi pasirūpina, kad jis veiktų tvarkingai arba apskritai nežino, kaip šia priemone naudotis tinkamai. LRT.lt kalbinti ekspertai pabrėžia, kad kilus automobilio gaisrui nėra laiko galvoti ką ir kaip daryti – veiksmus reikia žinoti. Viena dažniausių vairuotojų daromų klaidų – „puolimas“ gesinti gaisrą. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Gesintuvams skirtia per mažai dėmesio

Atliekant privalomąją techninę automobilio apžiūrą vienas iš kontrolieriaus klausimų būna susijęs su gesintuvu. Pirmiausia, ar jis apskritai yra automobilyje. Jei taip, tikrinamas jo galiojimo ir patikros laikas. Kaip teigia automobilių techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas žiniasklaidai Renaldas Gabartas, neatidžių vairuotojų – daugybė.

„Asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2017-aisiais metais į TA centrus atvyko daugiau nei 12 tūkst., arba 17,5 proc. M1 klasių transporto priemonių, kuriose nebuvo gesintuvo arba jis neatitiko nustatytų reikalavimų. 

Tiesa, privalomosios techninės apžiūros metu pasenęs gesintuvas arba jo nebuvimas yra laikomas „nedideliu trūkumu“, taip tiesiog atkreipiant automobilio savininko dėmesį į būtinybę pasirūpinti savo turto saugumu“, – LRT.lt sako R. Gabartas.

Paskutinį kartą Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai dėl lengvuosiuose automobiliuose privalomų turėti gesintuvų buvo peržiūrėtos ir pakeistos 2014-ųjų rudenį. 

Tuomet nutarta, kad lengvuosiuose keleiviniuose automobiliuose, įskaitant mikroautobusus, kuriuose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams bei viena sėdima vieta vairuotojui, privalo būti gesintuvas, turintis ne mažiau kaip 1 kg (l) gesinimo medžiagos. Anksčiau reikalauta turėti gesintuvą su 2 kg (l) gesinimo medžiagos užpildu.


BNS nuotr.

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas mano, kad reikalavimus atitinkančio gesintuvo tikrai nepakanka norint užgesinti užsidegusį automobilį.

„Tokio, vieno kilogramo ar litro talpos gesintuvo, pakanka tik pristabdyti liepsną. Realiai, norint užgesinti gaisrą variklio skyriuje arba dėl trumpo elektros jungimo reikėtų mažiausiai dviejų kilogramų gesintuvo“, – teigia G. Paulauskas. 

Specialistas įsitikinęs, kad gesintuvą geriausia pirkti specializuotoje parduotuvėje, kurioje jie pildomi bei atliekama patikra. Pašnekovo teigimu, optimaliausia rinktis miltelinį gesintuvą.

„Parduotuvėse galima įsigyti trijų rūšių gesintuvus – angliarūgštės, miltelių ir vandens putų. Pastarieji gali būti naudojami gesinant automobilio elektros instaliaciją, nebijo užšalimo. Bet jie yra brangesni, o jų efektyvumas, palyginti su milteliniais gesintuvais, labai panašus. 

Miltelinį gesintuvą geriau rinktis dėl paprastesnės jo priežiūros, tai yra, lengviau įsitikinti, kad jis paruoštas darbui. Taip pat paprastesnis ir jo aptarnavimas“, – pasakoja G. Palauskas.

Visgi tiek R. Gabartas, tiek ir G. Paulauskas atkreipia dėmesį į tai, kad milteliniuose gesintuvuose esančiame užpilde, bėgant laikui, gali atsirasti gumuliukai, kurie užkemša sifoninį vamzdelį ir gesintuvas tampa ne toks efektyvus. 

Pagrindinė klaida – kad pradeda gesinti

Nepaisant to, kokį gesintuvą turite, efektyviai užgesinti gaisrą labiausiai padeda žinojimas, kaip naudotis gesintuvu. G. Paulauskas pataria, kad įsigijus gesintuvą pirmiausiai reikėtų perskaityti jo naudojimo instrukciją, o geriausia – jį išmėginti. 

Kalbant apie dažniausiai vairuotojų daromas klaidas, gesinant automobilio gaisrą, specialistas kiek netikėtinai pareiškia, kad pagrindinė – „puolimas“ gesinti gaisrą. Netrukus jis paaiškina, kodėl.


Degančio automobilio gesinimas/Shutterstoc.com nuotr.

„Pirmiausia, ką reikia padaryti – tai saugiai sustoti ir automobiliuose su automatine pavarų dėže įjungti stovėjimo režimą „P“, o automobiliuose su mechanine pavarų dėže įjungti neutralią pavarą ir užfiksuoti stovėjimo stabdį. 

Labai svarbu išjungti degimą, bet neištraukti raktelio. Tai svarbu todėl, kad buvo ne vienas atvejis, kai dėl gaisro variklio skyriuje įsijungdavo starteris ir automobilis pradėdavo važiuoti pats. Tokiu atveju jis važiuoja nekontroliuojamai.

Atlikus šiuos veiksmus, reikia skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesti ugniagesius-gelbėtojus. Mieste į įvykio vietą jie atvyksta per 5–8 minutes, užmiestyje per maždaug 15. Jei pulsite iškart gesinti automobilį, prarasite labai svarbų laiką, todėl imtis gesinimo reikėtų tik atlikus visus šiuos veiksmus“, – išsamiai paaiškina G. Palauskas.

Pats gesinimo procesas taip pat turėtų būti gerai apgalvotas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, jei liepsnoja variklio skyrius, iškart pakėlus variklio dangtį ugnis tik dar labiau suaktyvės ir dėl kaitros pasiekti gaisro židinį bus tik sudėtingiau. Todėl gesinimą reikėtų pradėti pro vos pravertą variklio dangtį.

„Patraukite variklio dangčio rankenėlę ir jei automobilis tvarkingas, dangtis pasikels apie 2–3 centimetrus. Tuomet atsiranda tarpas tarp variklio dangčio ir sparnų. Per šiuos tarpus, iš vienos ir iš kitos pusės, reikia purkšti gesintuvą po maždaug dvi sekundes. 

Tokiu būdu milteliai sudaro didelį debesį ir prigesina liepsną. Tik po to galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir tęsti gesinimą“, – LRT.lt akcentuoja G. Paulauskas. 

Jei gaisrą pavyksta užgesinti arba bent jau stipriai sumažinti ugnį, patariama kaip įmanoma greičiau atjungti automobilio akumuliatorių. G. Palauskas teigia, kad statistiškai net 80 proc. automobilių gaisrų kyla dėl trumpojo jungimo elektros instaliacijoje, todėl nenutraukus elektros tiekimo gaisras gali kilti ir vėl.

Gesintuvas turi būti laisvai pasiekiamoje vietoje

„Transekstos“ atstovo R. Gabarto teigimu, gesintuvas automobilyje privalo turėti savo vietą, tačiau techninių apžiūrų centrų kontrolieriai pastebi, kad neretai prieš patikrą vairuotojai gesintuvą ir vaistinėlę padeda ant sėdynės, taip parodydami, kad šias priemones turi. Tačiau įprastinė gesintuvo laikymo vieta turėtų būti gerai apgalvota.

„Teigiama, kad gesintuvai „transporto priemonėse turi būti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose“, tačiau tiksliai nenurodoma, kur ir kaip. Į tai reiktų atkreipti dėmesį, nes nepritvirtintas, pavyzdžiui, po vairuotojo sėdyne pakištas gesintuvas stabdant staigiau gali atsidurti pedalų zonoje ir apsunkinti galimybes suvaldyti mašiną. 

Avarijos atveju, automobiliui verčiantis, nepritvirtintas ar tiesiog ant grindų paliktas gesintuvas atskriejęs į saloną neabejotinai sukeltų papildomą pavojų visiems viduje esantiems asmenims“, – pastebi R. Gabartas.


Automobilio gesintuvas/Shutterstock.com nuotr.

Tuo metu G. Paulauskas papildo, kad iš tikrųjų geriausia vieta gesintuvui yra automobilio salone, vietoje, kurią pasiekti galima iškart. Pašnekovo teigimu, jį galima laikyti ir bagažinėje, tačiau pasitaiko atvejų, kai dingus automobilio elektrai bagažinės atidaryti neįmanoma, arba tai padaryti užtrunkama per daug laiko, todėl reikėtų įvertinti ir šią aplinkybę.

R. Gabarto patarimas vairuotojams – pasirūpinti ne tik tinkamai veikiančiu gesintuvu, bet ir papildomomis priemonėmis, kurios padeda gesinti kilusį gaisrą. Pavyzdžiui, ugniai atsparus audeklas, kuriuo galima uždengti degančią vietą, gali būti ne ką mažiau efektyvi priemonė nei gesintuvas.

Visi automobiliai dega vienodai

Nuo tos akimirkos, kai atsiranda gaisro židinys, iki visiško automobilio sudegimo praeina maždaug 10 minučių. Todėl kilus įtarimams, kad kilo gaisro pavojus, kiekviena minutė, ar net sekundė gali nulemti, kokią žalą liepsnos padarys automobiliui. G. Paulauskas pasakoja, kokie požymiai išduoda, kad jūsų automobilis netrukus gali tapti laužu tiesiogine ta žodžio prasme.

„Jei atsirado, pavyzdžiui, svylančios gumos ar laidų, degančio benzino kvapas – reikėtų suklusti. Jei aplink niekur nematote degančių šaltinių, kurie galėtų kelti pašalinius kvapus – tai pirmas ženklas, kad reikia sustoti ir pasitikrinti, ar viskas gerai su jūsų automobiliu. Kalbant apie trumpojo jungimo požymius, dažniausiai pradeda mirgėti šviesos: tai prigesta, tai šviečia ryškiau“, – dėsto G. Paulauskas.

Tuo pačiu jis paneigia mitą, kad benzininiai arba dujomis varomi automobiliai dega dažniau ir greičiau, nei, pavyzdžiui, dyzeliniai, nes gaisrai dažniausiai kyla dėl trumpojo elektros jungimo ir kuro rūšis, tokiu atveju, įtakos nedaro.


Degantis automobilis/Shutterstock.com nuotr.

„Visais atvejais jie visi vienodai užsidegs ir vienodai degs. Klaidinga yra manyti, kad dujomis varomas automobilis yra pavojingesnis. Dujų sistemos yra sertifikuojamos Europos Sąjungoje ir jos yra saugios. Jei būtų kitaip, jų tiesiog neleistų naudoti. 

Tačiau tam tikra prasme, dujinės sistemos kelia pavojų dėl dujų nuotėkio, todėl priešgaisrinės saugos taisyklės draudžia tokiems automobiliams važiuoti į požemines stovėjimo aikšteles“, – tvirtina G. Paulauskas.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija, kokie reikalavimai keliami automobilių gesintuvams.

Transporto priemonės Gesintuvų skaičius ir minimalus gesinimo medžiagos kiekis gesintuvuose

Lengvieji automobiliai, kuriuose 

ne daugiau kaip 9 sėdimos vietos įskaitant vairuotoją

1 x 1 kg (l)

Autobusai, kuriuose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos,

bet ne daugiau nei 17 įskaitant vairuotoją

1 x 2 kg (l)

Autobusai, kuriuose yra daugiau kaip 17 sėdimų vietų

įskaitant vairuotoją

2 x 4 kg (l)

Krovininiai automobiliai, kurių didžiausia leidžiamoji masė 

ne didesnė kaip 3,5 tonos

1 x 2 kg (l)

Krovininiai automobiliai, kurių didžiausia leidžiamoji masė 

didesnė kaip 3,5 tonos

1 x 4 kg (l)

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...