captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Lietuvoje elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas plečiamas pakankamai sparčiai?

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad šiemet Lietuvoje bus įrengtos 57 naujos elektromobilių įkrovimo stotelės. Tai nemažas proveržis, bet ar pakankamas? Juo labiau, kad elektra varomų automobilių skaičius kasmet kone padvigubėja.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Elektromobiliai kol kas sudaro nedidelę viso Lietuvos automobilių parko dalį. Tarp kiek daugiau nei 1,3 mln. šiuo metu registruotų automobilių, elektromobilių yra apie 1000. Tačiau Lietuvos kelių direkcijos Intelektinių sistemų skyriaus vyriausias specialistas Andrius Teškevičius teigia, kad elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai padvigubėja. Kodėl taip vyksta, priežasčių gali būti ne viena.

„Visų pirma pinga technologijos, todėl pinga ir patys elektromobiliais. Skirtingi gamintojai papildo savo gamą naujais modeliais, kurie yra varomi būtent elektra. Kita priežastis, Lietuvoje yra populiari antrinė, naudotų automobilių rinka, todėl atsiranda pigesnių panaudotų elektromobilių“, – A. Teškevičius.

Kalbant apie šiuo metu esančias įkrovimo stoteles, pateikti konkretų jų skaičių Lietuvoje sunku. Visų pirma todėl, kad dalis jų įrengta valstybės lėšomis, o kitos – privačių asmenų. Tačiau, kaip teigia A. Teškevičius, kalbant apie viešas stoteles, kuriomis gali naudotis visi elektromobilių vairuotojai, – Lietuvoje jų šiuo metu yra tarp 40–60. 

A. Teškevičius aiškino, kad įkrovimo stotelių tinklo plėtra vykdoma dviem etapais.

„Vienas etapas – Valstybinės automobilių kelių direkcijos, kuri įsipareigojusi pastatyti 28 prieigas ir iki šių metų pabaigos jų bus 26. Praktiškai kas 50 kilometrų kiekviename A kategorijos kelyje bus stotelės.

Antras etapas – 18 didžiųjų savivaldybių, plius kurortai. Šiuo atveju numatoma skirti finansavimą ir įrengti 57 prieigas. Sujungus visą šią infrastruktūrą, minimalūs elektromobilių vairuotojų poreikiai turėtų būti patenkinti“, – pasakoja A. Teškevičius.

Kodėl Lietuvoje elektromobilių sąlyginai mažai?

Ne tik žvelgiant į statistiką, tačiau ir į Lietuvos kelius ir miestų gatves, galima pamatyti, kad elektromobiliai vis dar retenybė. Nepaisant nuolatinio jų skaičiaus didėjimo, įsigyti tokią transporto priemonę pasiryžta retas vairuotoja. Kaip viena to priežasčių įvardijamas greito įkrovimo stotelių trūkumas.

„Įkrovimo stotelių trūkumas tikriausiai yra vienas pagrindinių ribojančių veiksnių, ypač tiems, kurie dar nėra visiškai apsisprendę dėl elektromobilio įsigijimo. Kai žmonės pradeda galintis, kur jie kraus elektromobilius, ir supranta, kad neturi nuosavo namo arba parkavimo vietos su rozete, tai elektromobilio įsigijimą atideda penkeriems metams, kol kas nors sugalvos, kaip palengvinti akumuliatorių įkrovimą“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako Dainius Jakas, tinklaraščio „100elektrinis“ autorius.

Tačiau problemų, kurios atbaido vairuotojus nuo persėdimo iš automobilio, varomo vidaus degimo varikliu, į varomą elektra, yra ir daugiau. 

„Kita problema yra valstybės požiūris. Politikai mato, jog dabartinės valdžios kadencija baigsis anksčiau, nei baigsis laikotarpis, dėl įsipareigojimo Europos Sąjungai mažinti oro taršą, todėl daromos minimalios pastangos elektromobilių įsigijimo skatinimui. 

Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri neskatina įsigijimo tiesiogiai. Yra tam tikrų lengvatų, pavyzdžiui nemokamas parkavimas, galimybė važiuoti autobusų juostomis Vilniuje, bet palyginus su kitų valstybių rėmimu, tai yra labai nedaug, ypač perkant naują elektromobilį. 

Pavyzdžiui, Ukraina panaikino importo mokesčius ne tik naujiems, bet ir naudotiems elektromobiliams“, – pastebi D. Jakas.

Visą pokalbį apie elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Lietuvoje, galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Vytenis Kudarauskas

E. Genio/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...