captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip vyksta laivų eismas Klaipėdos jūrų uoste

Visos transporto priemonės dalyvauja tam tikrame eisme. Pavyzdžiui, automobiliai važinėja gatvėmis ir keliais pagal Kelių eismo taisykles. O kaip vyksta eismas jūrų uoste? Pasirodo, kad čia tam tikri laivai turi pirmumo teisę, o locmano darbas gali būti dideliu ir rimtu iššūkiu. 
E. Genio nuotr.
E. Genio nuotr.

Klaipėdos jūrų uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas patvirtina, kad jūrų uoste iš tikrųjų kai kurie laivai turi pirmumo teisę. 

„Prioritetą turi keleiviniai laivai. Po jų prioritetas teikiamas laivams, kuriems svarbus grafikas, tai yra, atvykti ir išvykti nustatytu laiku. Taip pat pirmenybė suteikiama laivams, kurie kerta kanalą“, – LRT.lt pasakoja A. Drungilas.

Į jūrų uostą laivai įplaukia padedami locmano. Jo pareigos itin atsakingos, nes nuo jo priklauso, ar laivas sėkmingai įplauks į uostą. Pavyzdžiui Klaipėdos uoste eismas nėra intensyvus, tačiau įplaukimas į jį yra pakankamai sudėtingas, todėl locmanas turi žinoti visus niuansus.

„Eismo intensyvumas nėra didelis, tačiau laivų dydžiai iš tikrųjų yra įspūdingi ir kiekvienas didelis laivas yra iššūkis. Kadangi įplauka į uostą yra atviroje jūroje, o ne įlankoje, yra didelės bangos ir stiprios povandeninės srovės. Dėl šios priežasties locmanams kiekvienas laivas yra kaip drąsos išbandymas“, – teigia A. Drungilas.

Kad tai tikrai atsakingas ir nelengvas darbas, buvo galima įsitikinti šiemet, kai į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė laivas rekordininkas – 366 metrų ilgio ir daugiau nei 48 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Topaz“.  

„Į uostą įplaukti didiesiems laivams tikrai nėra lengva. Jeigu esate matę vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, kaip į uostą buvo įvedamas „MSC Topaz“ konteinerinis laivas, tai tikriausiai pastebėjote, kad nuo jo borto šonų iki molų liko labai nedideli atstumai ir įplaukti į uostą nebuvo paprasta“, – prisimena A. Drungilas.

Kartais žmonės pastebi, kad toliau nuo kranto jūroje plūduriuoja laivai, kurie laukia, kada galės įplaukti į uostą. Kaip teigia A. Drungilas, tai normali praktika ir tai vyksta visame pasaulyje. Jis pabrėžia, kad laivų, kurie laukia kada galės įplaukti į uostą, skaičius yra mažas, palyginti su kitais uostais. O tai – didelis Klaipėdos uosto privalumas.

„Klaipėdos uoste dėkinga situacija tuo atžvilgiu, kad yra 152 krantinės, prie kurių gali prisišarvuoti laivai, todėl laukiančiųjų eilėje skaičius nėra didelis. Viena prastovos diena laivui gali kainuoti nuo 15 iki 30 tūkst. eurų, todėl turėdami nedidelę laukiančiųjų įplaukti eilę, galima sakyti, esame konkurencingi. Mūsų tikslas – kad laukiančių nebūtų apskritai“, – pabrėžia A. Drungilas.

Visą pokalbį apie Klaipėdos jūrų uosto eismo subtilybes galite pamatyti vaizdo įraše.

Pagal Tomo Lukaševičiaus interviu, parengė Vytenis Kudarauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...