captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sumažinti automobilių taršą galima ir be taršos mokesčio

Lietuvos keliais rieda 1,45 milijono registruotų lengvųjų automobilių. Vidutiniškai dvi iš trijų tokio tipo transporto priemonių varomos dyzeliniais degalais. Pridėkime dar vieną faktą: vidutinis naudoto automobilio amžius šalyje siekia apie 15 metų, kai Europos Sąjungos šalių autoparko amžiaus vidurkis jaunesnis maždaug trimis su puse metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pranešimo autorių nuotr.
Pranešimo autorių nuotr.

Miestų gatvėse bei užmiesčių keliuose kiekvieną dieną galima pastebėti dešimtis ar net šimtus automobilių, kurie paskui save palieka tirštus juodų arba melsvų dūmų debesis. Ir nebūtinai tai bus senas automobilis – gali būti ir kelių metų senumo modelis su akivaizdžiu gedimu. Iš paskos važiuojantys eismo dalyviai priversti kvėpuoti koncentruota netvarkingų transporto priemonių teršalų doze. 

Policija jau dabar gali kai kuriais atvejais atimti techninę apžiūrą. Pavyzdžiui, dėl neveikiančių valytuvų vairuotojo pusėje, dėl pernelyg nudilusių padangų bei dėl kai kurių kitų aplinkybių. Galbūt policija galėtų padėti sukontroliuoti ir labiausiai teršiančių automobilių srautą kelyje?

Savaime suprantama, kad kiekvieną kelių policijos ekipažą aprūpinti išmetamųjų dujų emisijų matavimo sistema būtų be galo brangu ir tai turbūt niekada neatsipirktų. O be tokios įrangos pareigūnai neturėtų teisės atimti techninės apžiūros, nes nebūtų galimybės nustatyti, kiek teršalų į atmosferą išmeta automobilis.

Pamatę stipriai dūmijantį automobilį kelių policijos pareigūnai galėtų priversti netvarkingos transporto priemonės valdytoją apsilankyti techninių apžiūrų stotyje per nurodytą laiko terminą. To nepadaręs dūmijančio automobilio valdytojas, praėjus skirtam laiko terminui, prarastų savo automobilio techninę apžiūrą.

Elementarus pavyzdys: policija sustabdo stipriai dūmijantį automobilį ir nurodo, kad per 10 dienų (ar kitą – vadovaujantis sveiku protu – nustatytą laiko terminą) transporto priemonės savininkas arba vairuotojas privalo nuvykti į techninių apžiūrų stotį. Per skiriamą laiko tarpą automobilio savininkas turėtų susitvarkyti savo transporto priemonę, nuvykti patikrinimui į techninių apžiūrų stotį, kur būtų atlikti dūmingumo matavimai, ir galėtų toliau tęsti kelionę. Tik jau tvarkingu, nedūmijančiu automobiliu. 

Tik tokia tvarka galutinai uždraustų vairuoti techniškai netvarkingą automobilį. Keliais eksploatuojamų transporto priemonių techniniu stoviu rūpinasi techninių apžiūrų asociacija „Transeksta“. Privalomoji techninė apžiūra Lietuvoje lengviesiems nenaujiems automobiliams atliekama kas 2 metus. 

Tačiau praėjus, pavyzdžiui, savaitei po sėkmingai atliktos techninės apžiūros įvykęs koks nors variklio ar išmetimo sistemos gedimas (dėl kurio iš duslintuvo sklinda juodi arba melsvi dūmai) iki artimiausio patikrinimo važinėti nedraudžia. Ir šiandien, kad ir kaip dūmintų automobilis, jeigu jis turi galiojančią techninę apžiūrą, formaliai jis yra tvarkingas. Galima pykti ant tokių automobilių vairuotojų, tačiau jie turi teisę eksploatuoti savo transporto priemonę, nes ji turi galiojančią techninę apžiūrą.

Jau seniai atėjo laikas mažinti gatvėse riedančių, juodų debesis gaminančių automobilių kiekį. Bet vien taršos mokesčiu užterštumo išspręsti neįmanoma. Niekas netrukdo susimokėti ir teršti toliau. Tai per daug liberalus sprendimas tiems, kurie negerbia kitų eismo dalyvių. Draudimas eksploatuoti akivaizdžiai teršiančius automobilius neabejotinai sumažintų ne tik nepasitenkinimą keliuose, bet ir juodų dūmų koncentraciją – tokia tvarka veiktų daug efektyviau nei taršos mokesčiai.

Taršą keliuose mažinti reikia ne tik taikant apribojimus automobiliams, bet ir atitinkamai gerinant infrastruktūrą. Statūs greičio mažinimo kalneliai didina oro užterštumą. Reikėtų siekti išlaikyti kuo pastovesnį vidutinį greitį, o ne versti vairuotojus stipriau stabdyti ir vėl įsibėgėti. Tam puikiai tiktų šviesoforų optimizavimas arba specialūs šviesoforai, kurie fiksuoja transporto priemonės judėjimo greitį ir jį viršijus, uždega raudonos spalvos signalą. Mažuose Italijos miesteliuose tai puikiai veikia – ypač prie mokyklų. Kodėl tokia tvarka negalėtų būti ir Lietuvoje?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...