captcha

Jūsų klausimas priimtas

Automobilių mokestis: kokiu keliu žengs Lietuva?

Tai yra neišvengiama: Lietuvoje automobilių mokestis bus anksčiau ar vėliau įvestas. Esminis klausimas, kokiu keliu mūsų šalis žengs ir kokią mokesčio formą pasirinks.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo nemažai diskusijų, kaip automobilių mokestis veiks Lietuvoje, tačiau Aplinkos ministerija ragina neskubėti – naujasis įstatymo projektas dar tik svarstymo stadijoje, o iki galutinio varianto dar laukia ilgas kelias. 

Seni, galingi, teršiantys 

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Kęstutis Navickas pareiškė, kad automobilių mokestis labiausiai paliestų senų ir galingų automobilių savininkus. Būtent tokie automobiliai labiausiai teršia aplinką. 

„Dėl automobilio mokesčio mes jau esame svarstę Vyriausybės formate. Reiktų nepamiršti, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms. 

Dabar tai yra pateikta viešoms konsultacijoms. Tikimės šį (mokesčio, – DELFI) formatą pateikti kartu su biudžetu. Mes kalbame apie taršius automobilius. Dėl slenksčio galutinai neapsisprendę, bet mūsų siūlymas yra 200–210 g (anglies dvideginio, CO2 – DELFI) kilometrui“, – kalbėjo ministras. 

Mokestis dėl lengvatų 

Ne vienam vairuotojui kilo klausimas, kaip bus apskaičiuotas senų automobilių taršos lygis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Saugirdas Pukalskas sako, kad tai net nebūtų daroma. 

„Be abejo, rodiklius reikia žiūrėti pagal tuometinių naujų automobilių rodiklius. Pagal tai, kokie buvo rodikliai, kai automobilis buvo išleistas, nes kitaip neįmanoma pasakyti, kiek padidėjo tarša dėl sudilusio variklio ir panašiai. 

Jei mes kalbėtume apie, kaip ministras pasakė, jog būtų vienkartinis mokestis registruojant automobilį. Žinoma, tai bus tik tuo atveju, jei bus priimtas toks įstatymas, koks svarstomas dabar“, – DELFI teigė S. Pukalskas. 

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje registruota virš 90 tūkst. automobilių, kurių gamintojo nurodyta anglies dvideginio emisija viršija 200 g/km. Specialistas teigė, kad iš esmės visos automobilio mokestį taikančios šalys žengia tuo pačiu keliu. 

„Visur mokestis yra pagal CO2 kiekį ar pagal variklio kubatūrą, galingumą. Praktiškai mes nieko naujo neišrasime, nes kitaip neįmanoma. Nesutikčiau, kad CO2 aktualiau benzininiams varikliams – tai tiesiogiai susiję su degalų sąnaudomis. 

Kuo didesnės sąnaudos, tuo didesnis išskiriamas CO2 – sudega degalai ir išsiskiria CO2. Kažkiek benzininiai varikliai sunaudoja daugiau degalų, nei dyzeliniai, todėl jų išmetamas CO2 yra didesnis, bet nėra taip, kad dyzeliai neišmeta CO2. Jie vistiek išmeta CO2“, – sako S. Pukalskas.

Profesorius mano, kad automobilių mokestis turi būti skirtas naujų, ekologiškų automobilių įsigijimo skatinimui. 

„Aišku, būtų gerai, kad mokesčių nebūtų, bet gyvenimas mus verčia – mes esame vieni paskutiniųjų Europoje, kurie neturi tokio mokesčio, ir vis tiek mes turėsime vienokius ar kitokius juos įvesti. 

Niekur nedingsime. Jei mes norime skatinti ekologiškus automobilius, tai iš ko mes juos skatinsime? Jei mes būtume labai turtingi, turėtume naftos, tai galėtume skatinti, bet taip nėra. 

Tai šiuo atveju mokestis yra dėl lengvatų ir skatinimo vairuoti ekologiškas transporto priemones“, – sako S. Pukalskas. 

Ragina neskubėti 

Aplinkos ministerija ramina, kad iki naujojo mokesčio įvedimo dar laukia ilgas kelias. 

„Šis įstatymas dar yra idėjos svarstymo stadijoje – jokių sprendimų dėl jo nėra priimta, išskyrus esminę idėją – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Tam ir tikslinga skatinti atnaujinti automobilių parką, kuris yra vienas seniausių Europoje. 

Didžioji dalis Europos šalių (20 šalių) taiko CO2 rodiklį, kaip pagrindinį parametrą, siekiant nustatyti automobilio taršos mokesčio dydį. 

Be to, ES šalyse taikoma praktika dyzelinius automobilius apmokestinti didesniu tarifu, taip siekiant mažinti ne tik klimato kaitos, bet ir oro taršos problemą. 

Automobilio techniniame pase yra nurodomas automobilio išmetamas CO2 kiekis g/km, kiti teršalai nurodomi nėra“, – sako Marius Gorochovskis, ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas. 

Teigiama, kad kai bus aiškesnės naujojo mokesčio gairės, į diskusijas bus įtraukta ir visuomenė. 

„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu rengiamės viešosioms konsultacijoms, į kurias sieksime įtraukti didelę visuomenės dalį. 

Tikimės, kad būtent jų metu galėsime išsigryninti tinkamiausią apmokestinimo būdą, parametrą, mokesčio dydį, todėl kviečiame žmones prisidėti prie būsimo mokesčio formavimo“, – sako M. Gorochovskis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...