captcha

Jūsų klausimas priimtas

Fiksuoja masinį reiškinį: vairuotojai patys nesupranta, kaip užsitraukia dideles baudas

Pabėgimas iš autoįvykio vietos yra vienas iš rimčiausių bei griežčiausiai baudžiamų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Panašu, kad griežtos sankcijos vairuotojų negąsdina – draudikai pastebi, kad pasišalinimai iš nedidelių eismo įvykio tampa kone masiniu reiškiniu. Kaip elgtis, kai randate apgadintą automobilį ir kaltininko kontaktus?
Asociatyvi BNS nuotr.
Asociatyvi BNS nuotr.

Griežta atsakomybė Lietuvos kelių policijos tarnyba kiekvienais metais skaičiuoja daugiau nei 1500 atvejų, kuomet vairuotojai tiesiog specialiai ar dėl neapdairumo pasišalina iš eismo įvykio vietos.

„Pastebime, kad vis dar egzistuoja nemažai situacijų, kai į avarijas patekę vairuotojai ne tik pasišalina iš eismo įvykio vietos, bet apie nutikusį incidentą vėliau vengia pranešti draudimo įmonei. Viena iš priežasčių – vairuotojai primiršo KET, kuriose įtvirtinta nuostata, kad eismo elementus sudaro ne tik kitos transporto priemonės, bet ir visi kiti objektai šalia ar pačioje važiuojamojoje kelio dalyje.

Tad jeigu vairuotojas atsitrenkė į stulpą, saugumo salelę ar nulaužė kelio užtvarą prie prekybos centro – tai jau laikoma eismo įvykiu. Būtent dėl to įvykį būtina užregistruoti bei pasirūpinti nuostolių atlyginimu. Apie tokį eismo įvykį neinformavęs vairuotojas tampa pažeidėju – juk pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir atsakomybė už tokį nusižengimą numatyta itin griežta“, – sako Raimondas Bieliauskas, draudimo bendrovės „ERGO Lietuvoje“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Būna atvejų, kai kitą mašiną apgadinęs vairuotojas nesistengia surasti jos šeimininko, o palieka savo kontaktus.

„Pasitaiko ir atvejų, kai vairuotojai apie eismo įvykį praneša netinkamu būdu, tarkim, kitą automobilį apgadinęs vairuotojas tiesiog palieka už valytuvo užkištą lapelį prašydamas, kad nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas su juo susisiektų. Tokiu atveju avarijos kaltininkas taip pat laikomas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos. Atvejų, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos, dažnai pasitaiko daugiabučių kiemuose, stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ir nuošalesnėse vietose.

Vairuotojai iš avarijos vietos kartais pasišalina dėl neapdairumo, nepastebėję, kad kažkur atsitrenkė, tačiau vis tik pasitaiko nemažai atvejų, kai vairuotojai supranta padarę eismo įvykį, tačiau pamatę jo padarinius nusprendžia, kad nėra padaryta jokios žalos arba ji vos matoma plika akimi ir nėra prasmės kreiptis į policiją ar turto savininką. Toks elgesys nėra pateisinamas ir nuo atsakomybės neatleidžia“, – sako R. Bieliauskas.

Specialisto teigimu, kartais tokius incidentus pavyksta išaiškinti liudininkų pagalba ar peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Vairuotojų pareigos nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas visais atvejais privalo nedelsdamas pranešti apie incidentą nukentėjusiam turto savininkui, o jeigu to padaryti nėra galimybės – policijai.

„Taip pat neverta dėl kompensacijos už patirtą žalą su nukentėjusiuoju tartis tik žodžiu ir oficialiai nefiksuoti incidento, kadangi vėliau gali kilti nesusipratimų, ypač tada, kai žmogus nėra pažįstamas. Tik užpildžius deklaraciją ir užregistravus eismo įvykį, nuostolių atlyginimu – jeigu transporto priemonė yra drausta – pasirūpins draudimo bendrovė.

Svarbu ir nevėluoti pranešti apie eismo įvykį, nes pavėluotas pranešimas numato draudikui regreso teisę. Tai reiškia, kad kaltininkui, neinformavusiam apie eismo įvykį, gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos grąžinti draudikui iš savo kišenės. Jei nukentėjusysis savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o kaltininkas nėra nustatytas, tai draudimo bendrovė neatlygins patirtos žalos“, – teigia R. Bieliauskas.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, kai padaryta žala neviršija 11 tūkst. eurų sumos, užtraukia piniginę baudą nuo 600 iki 850 eurų bei gresia teisių atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

Kai padaryta žala viršija nurodytą sumą, gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Masinis reiškinys

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis neslepia, kad raštelių palikinėjimas bei pasišalinimas iš įvykio vietos jau tapo masiniu reiškiniu.

„Tokia tendencija yra, ir ji yra masinė. Tačiau tai vyksta jau nuo tada, kai atsirado galimybė eismo įvykio dalyviams susitarti ir patiems užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Anksčiau, iki kol atsirado galimybė patiems vairuotojams tarpusavyje užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, buvo privaloma kviesti policiją – taigi, buvo įprasta tą daryti, nepriklausomai nuo to ar yra šalia kitos transporto priemonės šeimininkas, ar ne. Tačiau tas lapelio palikimas ir pasišalinimas yra nemaža rizika. Lapelį gali sulyti lietus, nunešti vėjas, grįžęs prie automobilio vairuotojas gali jo tiesiog nepastebėti“, – sako A. Žiukelis.

Nors kontaktų palikimas bet kokiu atveju yra geresnis variantas, nei nepalikimas, tačiau tai vis tiek yra rimtas pažeidimas.

„Lapelio palikimas teoriškai gal ir gali tapti švelninančia aplinkybe policininkų akyse skiriant nuobaudos dydį už pasišalinimą, tačiau praktiškai, įvykdomas rimtas pažeidimas. Vienareikšmiškai rekomenduojame dėti visas pastangas surasti apgadinto automobilio savininką. Jei įvykis nutiko prieš verslo centrą, reikia nueiti pas apsaugos darbuotojus ir paprašyti pagalbos, prekybos centre taip pat galima kreiptis į informacijos darbuotojus. Jeigu tikrai nepavyksta surasti, tuomet rekomenduojame kreiptis į policiją. Dažnu atveju policija padeda surasti nukentėjusio automobilio savininką, o jeigu nepavyksta – fiksuojamas eismo įvykis, kaltininkui paskiriama bauda, tačiau išvengiama ženkliai skaudesnių pasekmių už pasišalinimą iš įvykio vietos“, – pataria A. Žiukelis.

Specialisto teigimu, jeigu žmogus rado apgadintą automobilį ir užregistravo įvykį, o kaltininkas, jį suradęs, bando vėliau susitarti – tai jau nukentėjusiojo sprendimas, ar priimti kaltininko pasišalinimo priežastis ir susitarti, ar vis dėlto spręsti klausimą su policijos pagalba.

„Visada galima pasikonsultuoti su policija ir gauti rekomendaciją kaip elgtis toliau: ar užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar kviesti policiją. Reikia įvertinti situaciją, kaltininko paaiškinimą ir ar niekas nesukelia nerimo bei abejonių, ir priimti sprendimą“, – sako A. Žiukelis.

Raštelis – rizikingas pasirinkimas

„Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė taip pat pataria pasikliauti policija.

„Kelių eismo taisyklės numato, kad jei sukėlėte eismo įvykį, o apgadinto turto savininko įvykio vietoje nėra, į įvykio vietą reikia kviesti policiją, kitu atveju rizikuojate būti apkaltintas pasišalinimu iš įvykio vietos, gali kilti abejonių dėl to, kokiomis aplinkybėmis kilo įvykis, ar sukėlęs įvykį vairuotojas buvo blaivus.

Pasitaiko atvejų, ypač kai automobilis kliudomas nežymiai, kad vairuotojai skubėdami palieka raštelį, nurodo kontaktus ir išvažiuoja. Dažniausiai tokiais atvejais viskas baigiasi eismo įvykio deklaracijos užpildymu po įvykio, abiem pusėms susitikus ir susitarus. Tačiau tai yra rizikingas kelias, nes paliktas lapelis gali sušlapti, būti nupūstas vėjo, ir yra rizika, kad kaltininkas bus apkaltintas pasišalinimu iš įvykio vietos“, – sako V. Katilienė.

Kartais raštelių palikinėjimas baigiasi ir teisme.

„Taip pat gali būti, kad nuvažiavęs kaltininkas nebeatsilieps, o tada jau abiejų lauks ilgas teisinis kelias. Todėl net jei ir labai skubate, o apgadinimas nežymus, rekomenduojame pranešti policijai, pareigūnai nurodys, ką turite atlikti papildomai (suteikti informaciją apie savo automobilį, save, įvykio aplinkybes, sugadinimus), kad galėtumėte palikti įvykio vietą. Tokiu atveju nukentėjęs radęs apgadintą automobilį ir pranešdamas policijai gaus informaciją, kad toks įvykis buvo fiksuotas bei bus informuotas apie tolimesnius veiksmus“, – akcentuojaV. Katilienė.

Jei radote savo automobilį apgadintą ir nežinote, kas tai padarė, draudimas patirtus nuostolius atlygins tik tuo atveju, jei jūsų transporto priemonė buvo apdrausta kasko draudimu. „Lietuvos draudimo“ žalų statistika rodo, kad įvykiai, kai vairuotojas randa apgadintą stovėjusį automobilį, sudaro apie 16 proc. visų kasko draudimo žalų, tačiau jie yra labai smulkūs – apgadinimai menki, žala – mažesnė nei kitais atvejais, siekia vidutiniškai 330 eurų. Šios situacijos gali būti įvairios – nuo apibraižyto kėbulo, sugadintų detalių iki užkliudyto automobilio.

Jei vairuotojas yra apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, radus apgadintą automobilį reikėtų nustatyti kaltininką (neretai ir patys kaltieji vairuotojai tokiais atvejais palieka raštelius ar kontaktus) ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei „kaltasis“ vairuotojas pabėgo, ar nepastebėjo, kad apgadino kitą automobilį, tuomet nukentėjusiajam iš pradžių teks išsiaiškinti, kas apibraižė jo automobilį, o tuomet, suradus kaltininką jam pareikšti pretenzijas. Tai padaryti beveik neįmanoma, išskyrus atvejus, kai žala padaroma vaizdo kameromis filmuojamose aikštelėse.

„Dažniausiai susidūrimai prekybos centrų aikštelėse įvyksta parkuojant automobilį, kai neatsargiai manevruojant yra apgadinamos greta stovinčios transporto priemonės. Iš visų stovėjimo aikštelėse registruojamų įvykių tokie nesėkmingo parkavimo pavyzdžiai sudaro apie du trečdalius. Likusius atvejus sudaro avarijos, kai susiduria du važiuojantys automobiliai, o 10 proc. įvykių – neatsargumas atidarant automobilio dureles.

Neretai nuostolių pavyksta visiškai išvengti, nes dėl nedidelio greičio suspėjama laiku sustabdyti arba švelniai susilietus automobiliams žymių nelieka. Žalų prekybos centrų aikštelėse padaugėja prieššventiniais laikotarpiais, prieš ilguosius savaitgalius, vasarą kurortiniuose miestuose“, – sako V. Katilienė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...