Apie tokią ataką kalbėta ir jos laukta gerus du dešimtmečius: naktį į penktadienį ji pagaliau įvyko – Izraelis smogė Irano branduolinės programos objektams. Benjamino Netanyahu vyriausybė nusprendė, kad nebėra laiko laukti. Kaip skelbė tarptautinės organizacijos – Iranas buvo „per mažą techninį žingsnį“ iki branduoliniam ginklui reikiamo sodrumo urano. Drauge Jungtinės Valstijos vykdė intensyvias derybas su Teheranu, kurių rezultatas bet kokiu atveju būtų netenkinęs Izraelio, prieštaravusio net civilinės Irano branduolinės programos galimybei. Tačiau Izraelio žingsnis kelia ir rimtų iššūkių. Pirmiausia, esminė Irano infrastruktūra yra požemiuose ir ekspertai sako, kad Izraelis neturi priemonių jai sunaikinti. Antra, jei programa atakas atlaikys, Izraelio operacija Irano elitui taps geriausiu argumentu, kad branduolinis ginklas revoliuciniam islamo režimui būtinas – o tai jau būtų bėda ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui.

Rusijai vis intensyviau bombarduojant Ukrainą, net rekordinio masto dronų ir raketų atakos vis rečiau sulaukia dėmesio Vakarų spaudos antraštėse. Pasak ekspertų, Maskva siekia ne tik sunaikinti Ukrainos oro gynybą – valandų valandas trunkančios atakos yra psichologinio teroro kampanija, skirta šalies gyventojų dvasiai palaužti. Nors Kyjivo, Charkivo ir kitų miestų gyventojų teroras nebestebina, Ukrainoje vis daugiau nerimo kelia augantis Vakarų abejingumas. Ypač Amerikoje. Pirmadienį Rusija į Ukrainą paleido beveik pusę tūkstančio dronų ir raketų, o Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Markas Rubio vietoj kritikos rusus šią savaitę sveikino su Rusijos diena. Vašingtonas taip pat neketina prisijungti prie naujų europiečių siūlomų sankcijų Maskvai. Donaldo Trumpo pozicija vis labiau tolsta ir nuo pačios Amerikos įstatymų leidėjų raginimų ne tik spausti Rusiją ekonomiškai, bet ir neleisti jai laimėti karo.

Apžvalgininkai pabrėžia, tradiciškai neutralios kariuomenės politizavimas tampa Donaldo Trumpo administracijos tikslu. Jau pirmojoje kadencijoje Trumpas siekė pasitelkti karius savo politikos įgyvendinimui. Tada atkalbėtas, bet dabar pasipriešinimo partijoje nedaug. Todėl praėjusios savaitės pabaigoje į Los Andželą, be valstijos gubernatoriaus leidimo, nusiuntus karius, laukiama, kur dar bus pasitelkta tokia jėga. Trumpas ir jo administracija tikina – Kalifornijos valdžia nesusitvarko su kilusiais prieš migracijos politiką nukreiptais protestais ir žada būti griežta bet kur šalyje kilusiems, jų akimis, neramumams. Bet apžvalgininkai pabrėžia – nacionalinės gvardijos ir jūrų laivyno siuntimas įtampas tik stiprina.

Šią savaitę Seimas balsų dauguma pritarė draudimo sutarčių, saldintų gėrimų mokesčiams, PVM lengvatos šildymui panaikinimui ir didesniam pelno mokesčiui. Dar vienas balsavimas, kad mokesčiai įsiteisėtų, numatytas birželio 17 dieną. Taip pat šią savaitę visuomenei pristatytas biurokratizmo mažinimo tyrimas, kuriame daroma išvada, kad dar šiemet įgyvendinus biurokratizmo mažinimo pokyčius, po trejų metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėtų 5 milijardais, todėl gynybos augimas galėtų siekti 5 procentus, tuo pat metu augant pensijoms ir švietimo finansavimui. Apie biurokratizmo mažinimo poreikį plačiau – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Sveikatos apsaugos ministerijai pristačius siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamą gydymą, netyla ginčai. Nesutaria ir patys medikai – vieni tokiems pakeitimams pritaria, kiti prognozuoja, kad medicininės paslaugos pacientams būtų prieinamos mažiau, ir yra kategoriškai prieš. Pasak Medikų sąjūdžio, taip mano daugiau nei 95 procentai medikų. Teisės ekspertai primena, siūlymai nėra nauji ir jau išaiškinti kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Bet ministerija įsitikinusi – įstatymo pakeitimais gina piliečių teisę į nemokamą mediciną.

Populiarėjant dirbtinio intelekto sukurtiems suklastotiems vaizdo įrašams, krizių valdymo centras kaltina socialinius tinklus dėl per vangios reakcijos juos šalinant. Ekspertai sako, kad kol kas vaizdo įrašai su žinomais veidais dar nėra labai kokybiški, tačiau tik laiko klausimas, kada tikrą ir netikrą bus sunku atskirti. Reikia su tuo susitaikyti ir išmokti atskirti, nes grėsmių tik daugės: priešiški veikėjai dirbtinio intelekto vaizdo įrašus gali išnaudoti ir visuomenei skaldyti, ir neramumams kelti. Krizių valdymo centro vadovas sako, kad laikas numatyti algoritmus, kaip blokuoti tuos socialinius tinklus, kurie nešalins suklastotų vaizdo įrašų.

Jei Donaldas Trumpas ir turi užsienio politikos doktriną, ji paremta ne idealais ar filosofija, o grynu ekonominiu interesu. Noras nuo Danijos atplėšti Grenlandiją ar spaudimas Ukrainai prasidėjo nuo svarbiausios Baltiesiems rūmams valiutos paieškos – retųjų mineralų. Kinija pasaulyje jų išgauna daugiausia, ir Jungtinių Valstijų prezidentui pradėjus prekybos karą, Pekinas išsitraukė svarbiausią kortą – nusprendė riboti šių mineralų eksportą į Ameriką. Šią savaitę Londone vykusiose derybose sutarta pratęsti jų eksportą bent pusei metų. Prekybos karas žengia į paliaubas, abiem pusėms išgąsdinus viena kitą savo ekonomine galia.

Ved. Nemira Pumprickaitė.