Jau rytoj Rusijos ir Ukrainos atstovai turėtų antrąkart šiemet susitikti taikos deryboms, bet prieš jas taika nekvepia. Šiąnakt Rusija į Ukrainą pasiuntė beveik pusę tūkstančio dronų, Ukraina atsakė dar įspūdingiau – pusantrų metų ruošta operacija prieš Rusijos aerodromus nuo Murmansko srities šiaurėje, iki Irkutsko Sibire ir net Amūro srities Tolimuosiuose rytuose. Anot Kyjivo, pataikyta į keturias dešimtis Rusijos orlaivių, tarp jų ir į strateginius bombonešius. Tai bene stambiausia ir sėkmingiausia Ukrainos saugumo tarnybos operacija per visus karo metus. Ukrainiečiai skelbia, kad Rusija neteko maždaug 36 procentų strateginės aviacijos pajėgų.

Prieš dvi savaites Lenkijoje vykusiuose prezidento rinkimuose, į antrąjį turą patekusius kandidatus skyrė vos du proc. punktai. Šiandien vyksta antrasis turas ir liberalą Rafalą Trzaskowskį nuo konservatoriaus Karolio Nawrockio skiria, bent jau pagal apklausas, dar mažiau – apie vieną procentinį punktą. „Savaitėje“ – pokalbis su Laurynu Vaičiūnu, LRT bendradarbiu Lenkijoje.

Į viešumą iškylant vis daugiau faktų apie įmonių, kuriose akcininkas yra premjeras Gintautas Paluckas, galimus neteisėtus veiksmus, šis tikina trauktis iš posto nesvarstantis, kaip ir neplanuojantis kam nors perleisti turimų įmonių akcijų. Po tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ atlikto tyrimo apie gautą lengvatinę paskolą iš ILTE, Premjeras Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paprašė įvertinti susidariusią situaciją, nors pats yra tikras, jog nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. STT pranešė vertinanti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, o bankas ILTE per savaitę žada atlikti vidaus auditą. Negana to, paskelbus faktus apie galbūt neteisėtus premjero įmonių veiksmus, ILTE pranešė pradėjusi neplaninį patikrinimą dėl galbūt netinkamo paskolos panaudojimo.

Donaldas Trumpas kariauja daugybe frontų, tačiau viena kovų – ta, kurią rengia prieš Harvardo universitetą – savyje talpina tiek simbolių, kiek netalpina jokia kita: MAGOS populistų neapykantą liberaliam elitui, menamą Ameriką persmelkusį kairuolišką baubą, kultūros karus ir globalizmą, kurį prezidentas pasirengęs išrauti ribodamas galimybę Harvardui kviestis užsienio studentus. Toks dėmesys seniausiai Amerikos aukštojo mokslo įstaigai neatsitiktinis – Harvardas viena iš nedaugelio Amerikos institucijų, atsisakiusių nusileisti ar ieškoti kompromisų dėl Trumpo ultimatumų, ir dėl to sulaukianti tik didesnio Baltųjų rūmų spaudimo. Trumpo puolimą kol kas pristabdo teismas, bet ženklai rodo, kad nuo prestižinės mokslo institucijos atstoti nenorima.

Jungtinės Karalystės monarchas Karolis III (taip pat ir Kanados karalius) šią savaitę atidarė Kanados parlamento sesiją, tai nutiko pirmą kartą nuo 1957-ųjų. Jo vizitas Kanadoje, patiriančioje Donaldo Trumpo muitus ir politinį spaudimą, jau savaime tapo žinia kaimynui iš pietų, kad Kanada nėra Amerika. Karaliaus kalbą parlamente, pagal seną monarchijos tradiciją, parašė vyriausybė, ir ji buvo pilna ženklų, kad kaimynės ne tik skirtingos istoriškai, bet ir ateitį mato skirtingai. Pasikviesti monarchą tokiai žiniai perduoti buvo vienas pirmųjų naujojo premjero Marko Carney sprendimų, bet ne jis vienas naudojasi Trumpo susižavėjimu karališkąja šeima. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris dar anksčiau pasitelkė Karolį priešingam tikslui – rodyti bendrystę su Amerika.

Pasaulis atidžiai stebi pirmuosius naujojo popiežiaus Leono XIV žingsnius, bandydamas suprasti, kokie bus jo prioritetai. Pirmasis amerikietis pontifikas jau pasiuntė aiškų signalą, kad kreips dėmesį į pasaulyje vykstančius karus, ypač Ukrainoje ir Gazos Ruože. Pasaulio lyderiai netgi tikisi, kad Vatikane galėtų būti surengtos Ukrainos ir Rusijos derybos. Tuo metu katalikai viliasi, kad popiežius atneš daugiau žadėtos vienybės ir neužsimerks prieš Bažnyčios problemas. Pats Leonas XIV jau parodė, kad socialinė darbotvarkė išliks prioritetas.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ aptaria NT mokestį, Salomėjos Nėries paminklo klausimą ir kitas temas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.