Vokietija perima NATO Rytinio sparno gynybą – tokie Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo žodžiai Vilniuje skambėjo ne tik Lietuvai, bet ir NATO, o ypač – Rusijai. Brigada vis labiau įsikuria Lietuvoje, ir tai yra vienas svarbiausių dėmenų siekiant atgrasyti Rusiją. Kad politikų kalbos dabar turi virsti darbais, sako Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai. Tačiau svarbiausia žinia: užteks braižyti raudonas linijas – nesitrauksime, o padarysime tai, kas būtina. Jeigu reikės – suduosime smūgį atgal.

Vokietijos brigados inauguracijos iškilmėse dalyvavęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Vokietija yra solidus ir patikimas partneris, todėl jo netrikdo Vokietijos žiniasklaidos svarstymai, kad Bundesverą patį reikia kuo skubiau gaivinti – dėl to įsipareigojimas dislokuoti Lietuvoje brigadą vis nukeliamas. Dabar – iki 2027-ųjų. Beje, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako: „Šalies neįmanoma apginti socialinėmis išmokomis.“ Ir šita frazė kontrastuoja su Lietuvos premjero nuomone. Saulius Skvernelis – „Savaitėje“.

Per daugiau nei pusantrų metų karo Gazoje Izraelio vyriausybė retai sulaukė tokių žodžių, kaip kad šią savaitę. Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Kanada baisėjosi padėtimi ruože ir žadėjo konkrečius veiksmus, jei palestiniečių nepasieks pagalba, o Izraelis neatsisakys naujo karo etapo planų. Kai svarbiausias sąjungininkas – Amerika – kol kas tik atsargiai kalba norinti karo pabaigos, Izraelio premjeras kaltina kritikus stojant į „Hamas“ pusę. Bet vis griežčiau kalbančių kritikų vis daugiau ir pačiame Izraelyje.

Friedrichas Merzas šią savaitę buvo ne vienintelis svečias Lietuvoje. Krašto apsaugos ministrė priėmė kolegą iš Norvegijos – Tore O. Sanviką. Norvegijos gynybos ministras skeptiškas dėl Europos lyderių pasvarstymų, kaip reikėtų verstis be Amerikos. Sandvikas teigė, kad NATO ir Amerikos branduolinio skėčio išlaikymas svarbus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio saugumui, nes dabartinį formatą išardžius, branduolinio ginklo užsigeistų visi.

Lenktynės dėl Lenkijos prezidento kėdės tęsiasi, o apžvalgininkai spėti galutinio rezultato nedrįsta. Kol kas apklausose į antrą turą patekę kandidatai kvėpuoja vienas kitam į nugarą. Sprendžia lenkai, bet rinkimų rezultatai turės įtakos ir toli už šalies sienų. Pirmajame ture mažiau nei dviem procentiniais punktais laimėjęs Varšuvos meras Rafalas Trzakowskis žada glaudesnius santykius su Europa, tikina, kad pagaliau bus atkurta teisės viršenybė, kurią sugriovė buvusi vyriausybė. Jo konkurentas – partijos „Teisė ir teisingumas“ palaikomas istorikas Karolis Nawrockis – panašu, kaip ir buvusi valdžia, su Europa nori pyktis, kritikuoja Briuselį, o ypač – Vokietiją. Esą kliautis reikėtų Vašingtonu. Bet viena aišku – nors fiksuotas rekordinis rinkimų aktyvumas, Lenkijos visuomenei galioja daugumoje šalių pastebimas susiskaldymas.

Šiandien Varšuvoje įvyko dvi demonstracijos kandidatams palaikyti. Rafalo Trzakowskio palaikytojų gretose buvo ir naujasis Rumunijos prezidentas. Rumunijos rinkimų baigtis – atokvėpis visai Europai. Kitaip nei Lenkijoje, kur antrajame ture varžysis tradicinių partijų palaikomi ir nuspėjami kandidatai, Rumunijoje vos neišrinktas George Simionas – atvirai palaikomas Maskvoje. Provakarietiško kandidato Nicușoro Dano pergalė – stulbinanti. Per pirmąjį turą jis surinko dvigubai mažiau balsų nei nacionalistas Simionas, bet antrajame ture, dėl aktyvių rinkėjų ir apgalvotos kampanijos, jam pavyko pakeisti, atrodytų, sunkiai pakeičiamą trajektoriją.

Kai kovą ir balandį termometrai rodė daugiau nei 20 laipsnių, buvo džiaugsmo dėl ankstyvo ir šilto pavasario. Bet gera pradžia – ne visada ir gera pabaiga. Paskutinis pavasario mėnuo buvo šaltokas, kartais net žvarbokas – su šalnomis, lietumi ir net sniegu. Tai, ko nenuplakė kruša – nušalo, kas nenušalo – numirko. Su neįprastomis klimato sąlygomis susidūrę ūkininkai įspėja apie grėsmę šių metų derliui. Ankstyvosios bulvės vėluos, o vaisių rudenį gali beveik nebūti. Mokslininkai sako, jog keičiantis klimatui reikėtų ne tik galvoti apie platesnį draudimą, bet ir keisti žemdirbystės technologijas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.