Šiais metais patekti į kai kurias universitetines studijų programas užteks 4,3 balo. Taip nutiko dėl Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje įtvirtintų nuostatų, kad nuo 2024 m. stojančiajam į aukštąją mokyklą užtenka būti išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir matematikos bei dar vieną pasirinktiną. O kadangi bus skaičiuojamas šių egzaminų įverčių vidurkis, tai net žemiausiu teigiamu balu 2 egzaminus išlaikęs, o už trečią gavęs bent 76 balus, jaunuolis jau galės tapti universiteto studentu. Kolegijoms ši žinia reiškia, kad jas, tikėtina, šiemet rinksis mažiau jaunuolių. Mat iki šiol norintieji patekti į universitetą turėjo surinkti bent 5,4 stojamojo balo.

Bet, jei kolegijos norės išlikti, jos privalės žūtbūt turėti ne mažiau studentų nei 1200. Kaip elgsis kolegijos? Ar jos leis kartelę žemyn ir priims ir jaunuolius, kurie iki šiol dėl savo rezultatų galėjo svajoti tik apie profesinę mokyklą, ar jos išliks principingos? Kaip silpnesnių abiturientų priėmimas studijuoti aukštosiose mokyklose gali paveikti studijų kokybę? Kiek stojantiesiems į kolegijas yra svarbus kolegijų moksliškumas? O ir kas: stojantieji ar aukštosios mokyklos apmokės aukštosioms mokykloms nuo šių metų teksiančius papildomus abiturientų priėmimo kaštus?

Laidoje dalyvauja Aldis Fledžinskas, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius, ir Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė