„Pakeliui su vasara“ gyvai iš Laisvės alėjos Kaune transliuoja esminius Europos kultūros sostinės forumo akcentus. Kultūros profesionalai ir entuziastai kino centre „Romuva“ susitiko aptarti „Kaunas 2022“ poveikį ir rezultatus. Taigi kaip pamatuoti kultūros įtaką miestui ir ar Kaunas nusiteikęs neišbarstyti sutelkto potencialo?

Sociologas Tadas Šarūnas Europos kultūros sostinės forume pristatė dešimt tiesų apie „Kaunas 2022“ poveikį. Tai – dvejus metus trukusio tyrimo rezultatai, faktai apie kultūrines miestiečių elgsenas, socialines nuostatas bei išvados apie ekonomines ir politines jų pasekmes. Ar padidėjęs kultūros srautas pakeitė miestiečių gyvenimą? Kaip tai paveikė kitus miestus ir pačią Lietuvą?

Nors didieji Europos kultūros sostinės programos Kaune ir Kauno rajone rėmėjai buvo LR Vyriausybė, savivaldybės, visgi nuo pat pradžių planuota atitinkamą biudžeto dalį pritraukti iš privačių rėmėjų. Kaip tai sekėsi ir ar pastangos turi „ilgiau grojančių“ rezultatų – tai yra, ar suartėjo verslas ir kultūra? Apie šias patirtis pasakoja „Kaunas 2022“ komandoje su komunikacija, rinkodara ir partnerių integracija dirbusios Irutė Tumaitė ir Agnė Pinigienė. Moterys su kolegomis jau įkūrė naują kūrybinę agentūrą, kuri tęsia „Kaunas 2022“ pradėtas draugystes ir mezga naujas.

„Kaunas 2022“ palikimas kaip naujos renginių tradicijos. Europos kultūros sostinės forumą Kaune lydi „Fluxus festivalis“. Tai bendruomenes vienijantis, kūrybiškumą atskleisti raginantis renginys, viena kurio dalių – kopimas į automobiliams uždarytą Parodos kalną. Nuo šių metų „Fluxus festivalį“ ir kitas „Kaunas 2022“ inicijuotas šventes organizuoja Kauno miesto biudžetinė įstaiga „Kauno menininkų namai“. Kaip jiems sekasi, pasakoja įstaigos vadovė Simona Savickaitė ir „Fluxus festivalio“ prodiuserė Vaiva Marija Bružaitė.

Pasibaigus paskutinei Europos kultūros sostinės diskusijai paskutinįkart kaip „Kaunas 2022“ atstoves kviečiame prisėsti įstaigos vadovę Virginiją Vitkienę ir programos vadovę Aną Kočegarovą-Maj. Ar įtikino jas kultūros politikos formuotojų žodžiai, ar tenkina tai, kaip žadama elgtis su kultūros sostinės palikimu? Kokie ateities planai jų ir kitų įstaigos išaugintų kultūros profesionalų kalendoriuje?

„Išgirsti“ queer archyvo kuratoriai Viktorija Kolbešnikova ir Augustas Čičelis šią vasarą pakvietė į ekskursiją po 10-ojo dešimtmečio queer Kauną. Kartu pasivaikščiojusi Kotryna Lingienė su Augustu ir Viktorija aptarė, kodėl svarbu savitais būdais ieškoti niekur neužrašytų istorijų, kurios gali įkvėpti kuriant LGBT bendruomenės ateitį. Ekskursijos gidai pasidalino ir įdomiausiomis jau nebeveikiančiomis LGBT vietomis Kaune.

Ved. Kotryna Lingienė ir Giedrė Trapikaitė