Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?

Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?

Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?

Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.

Ved. Simas Čelutka