Kazachstanas buvo viena iš „populiarių“ vietų, į kurią bolševikai, Stalino ir jo pakalikų režimai trėmė komunistinio rytojaus skeptikus. Ji lietuviams žinoma ne tik dėl garsaus Kengyro sukilimo, kai 1954 m. ypatingojo režimo lageryje politiniams kaliniams pavyko perimti lagerio vadovavimą ir jį išlaikyti daugiau kaip 40 dienų.Vienoje didžiausių pagal teritoriją buvusios Sovietų Sąjungos respublikų ir šiandien galima sutikti lietuviškų, latviškų, lenkiškų ir vokiškų pavardžių. Tai dažniausiai mišrias santuokas sudariusiųjų tremtinių palikuonys, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių liko šioje Azijos šalyje, tačiau vis dar nepamiršo savo šaknų ir krikščioniškų tradicijų, kurias, nors ir atšiauriomis sąlygomis, vis dėlto puoselėjo jų tėvai ar seneliai. Šiandien jų palaikymui reikia misionierių ir savanorių, teigia Kazachstane misionieriaujantis kun. Kastytis Šulčius.

Redaktorė Jūratė Kuodytė