Viskas prasidėjo, 19-o amžiaus pabaigoje, kai Tomášas Baťa kartu su broliu Antoninu ir seserimi Anna įkūrė batų fabriką. Šeimos nariai iš kartos į kartą buvo batsiuviai. 1922-aisiais, Pasaulinės ekonominės krizės metais, Bat’a sugalvojo siūti batus ne tik iš odos, bet ir iš audinio, tai perpus sumažino batų kainą. Bat’a verslas suklestėjo, o kartu ir Zlyno miestas, traukęs tūkstančius darbininkų. Greitai Bat’a batus pradėjo nešioti visame pasaulyje.

1935 metais Bat’a kompanija savo gaminius eksportavo į daugiau kaip 90 šalių, ne tik į Europą ir Ameriką, bet ir į Afriką bei Aziją. Bat’a batus nešiojo ir Lietuvos žmonės.

Standartinį Zlyno statybos modulio matą Bat’a parsivežė iš JAV – 6 m 15 cm ilgis ir 6,15 plotis. Remiantis šiuo matu Zlyne buvo pastatytas ne tik fabrikas, bet ir sukurta socialinė infrastruktūra – nuo mokyklų iki didžiausio tuo metu Europoje kino teatro. „Gyvenime dar nesu matęs tokio mastelio urbanistinio objekto, kuris būtų taip ryškiai išreikštas vieno modulio fizine realizacija, tai tarsi iš lego kaladėlių pastatytas miestas“, – savo įspūdžiu apie miestą dalinasi architektūros istorikas Vaidas Petrulis.

Keliaujame į Bat’a dangoraižį, pastatas nr. 21. Tiesiai į direktoriaus kabinetą. Kuris...kyla su visais kartu į viršų. Tai vienintelis liftas-direktoriaus kabinetas pasaulyje? „Tai unikalu, niekur kitur nerasite kabineto lifte“, – tvirtina dangoraižio administratorė Hana Vrbova. Unikalus ir pastato aukštis – 78 metrai tuo metu tai buvo aukščiausias pastatas ne tik Čekoslovakijoje, bet ir visoje Centrinėje Europoje.

Taip pat aplankysime ir paminklą – Bat’a memorialą . Tai ko gero žymiausias architekto Francišeko Lidie Gahuros darbas – savotiška modernistinė šventykla, kurios viduje yra lėktuvas, toks pat „Junkeris”, kuriam sudužus, žuvo T. Bat’a.

Ir užsuksime į Bat’a pastatytą gyvenamųjų namų rajoną darbininkams. Pasidairysime po vieną išlikusį autentišką namą, kur ant sienos kabo taisyklės kaip reikėjo elgtis gyvenant šiame name.

„Čia iki šiol gyva Bat’a dvasia, žmonės čia darbštūs, optimistiški, galima sakyti, kad tęsia Bat’a kryptį. Dauguma yra sėkmingi verslininkai, Zlynas ir toliau veikia T. Bat’a stiliumi, nors jau praėjo beveik 90 metų po jo mirties“, – sako memorialo gidas Petras Hamplas.

Sovietmečiu, visa Bat’a nuosavybė Čekoslovakijoje buvo nacionalizuota. Apie Bat’a net kalbėti nebuvo galima. Zlyno miestas buvo pervadintas Gottwaldovu, pirmojo komunistinės Čekoslovakijos prezidento, Kompartijos generalinio sekretoriaus Klemento Gottwaldovo garbei, o Bat’a fabrikas taip pat pervadintas ir tapo „Svit“. Maža to, Bat’a verslo vadovai ir šeimos nariai Čekoslovakijoje buvo teisiami už akių.