Suinteresuotos visuomenės įsitraukimas į sprendimų priėmimą dėl aplinkos yra paremtas tartpautinėmis konvencijomis (Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija) ir nacionaliniais teisės aktais (Želdynų įstatymas), tačiau viešųjų erdvių projektai vis dar rengiami atliekant tik visuomenės informavimą apie jau padarytus sprendimus. Tačiau jau atsiranda ir pavyzdžių, kai visuomenė įtraukiama į užduoties architektams svarstymą. Kaip turėtų būti organizuotas suinteresuotos visuomenės įtraukimo procesas į sprendimų priėmimą? Šios laidos viešnios – kraštovaizdžio architektė Giedrė Puzinauskienė ir komunikacijos specialistė, vietokūros praktikė Beatričė Umbrasaitė („Kurk Lietuvai“ programos dalyvės). Išanalizavusios, kaip suinteresuota visuomenė yra įtraukiama į viešųjų erdvių projektų svarstymą ir kokie teisės aktais reglamentuoja gyventojų įtraukimą, jos parengė praktinį gidą savivaldybėms „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“. Šiame gide yra pristatomos praktinės rekomendacijos, kaip organizuoti bendradarbiavimą su gyventojais pradedant nuo ankstyviausių projektų rengimo stadijų. Šiuo metu gido rekomendacijos yra išbandomos Vilniuje, Klaipėdoje ir Lazdijuose, ir pagal gaunamą grįžtamąjį ryšį autorės žada atnaujinti gido medžiagą (šiuo metu gidas yra prieinamas kurklt.lt puslapyje). Šioje laidoje diskutuojame apie visuomenės dalyvavimo mechanizmą, jo svarbiausius etapus ir praktinius iššūkius.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.