Pastaruoju metu susidaro toks įspūdis, kad COVID-19 praktiškai išnyko: naujienų portaluose antraštes apie COVID-19 simptomus, ligos sukeltus šalutinius reiškinius ir vakcinas pakeitė naujienos iš karo niokojamos Ukrainos. Ir patys matome, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius ritasi žemyn. Jeigu dar vasario pradžioje naujų paros užsikrėtimų skaičius viršijo 13 tūkst., šiandien naujų atvejų registruojama 2-3 kartus mažiau. Krentant sergamumui atsipalaiduojame ir mes, o šylant orams tikimės, kad infekcija apskritai bent trumpam iš šalies pasitrauks.

Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.

Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.

Ved. Laura Adomavičienė