Šiandien pasaulis susiduria su daugybe įvairiausių, taip pat ir globalių, krizių. Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, atsidūrę aklavietėje, iš kurios nėra išeičių. Nematydami prošvaisčių ateityje, žmonės gręžiasi į idealizuotus praeities vaizdinius ir sąvokas, kurios suteikia menamą saugumo jausmą. Kaip galime išjudinti miegančią mūsų politinę vaizduotę? Kaip aktualizuoti senąsias sąvokas, o gal net sukurti naujas, atliepiančias greitai kintančią tikrovę? Ar įmanoma atsisakyti perdėm moralizuojančios, teisuoliškos „kultūrinių karų“ retorikos ir vietoj to susitelkti į konkrečių praktinių problemų sprendimą? Kaip už ideologijų ir abstrakcijų pamatyti kitą žmogų su jo unikaliais rūpesčiais ir problemomis? Apie tai – pokalbis su publiciste ir eseiste, Jungtinės Karalystės Queen Mary universiteto doktorante Marija Antanavičiūte.

Ved. Simas Čelutka