(Ne)emigrantai. Justinos pokyčiai, iš toksiškų santykių ištrūkusi Jolita ir Vilniuje laimę atradęs Laurynas

Justina per pusmetį atsikratė 20 kg ir kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą: gaila, bet nusisuko daug draugių

Jau keturiolika metų Airijoje, Kavano mieste gyvenanti Justina Kačinskė, visą pasaulį apėmusią koronaviruso krizę išnaudojo tam, kad kardinaliai pakeistų savo gyvenimą. Kol per karantiną ilgus mėnesius su šeima buvo užsidarius, ji sugebėjo ne tik atsikratyti daugybę metų erzinusio antsvorio, bet ir gerokai pakeisti figūrą. Pabandyti gyventi emigracijoje Justina nutarė kartu su pirmąja ir vienintele gyvenimo meile – savo vyru. Pora net nebandė ko nors dairytis Lietuvoje ir nusprendė vykti pas gimines į Airiją, kur gyvena iki šiol. Justina apgailestauja, kad daug Airijoje gyvenančių lietuvių per daug kuklūs ir nedrįsta pasigirti, kaip čia susitvarkė gyvenimą. Ji jaučiasi labai dėkinga namais tapusiai šaliai, tačiau nežino, ar čia liks visam laikui.

Kad surastų tikrąją meilę Jolitai turėjo ištrūkti iš toksiškų santykių: manyje vis kažkas netikdavo

Jolita Kvedaravičiūtė mus pasikvietė į savo grožio saloną Norvegijos Tanangerio mieste. Tuo metu, kai lankėmės, iki atidarymo buvo likusi vos savaitė. Tai buvo didžiausia emigrantės svajonė, kuriai įgyvendinti prireikė daug laiko ir jėgų. Jolita sako, kad ilgą laiką ją kažkas buvo tarytum užkeikęs. Žmonės, pasitaikydavę jos gyvenimo kelyje, vis kaip nors pakenkdavo. „Aš ilgai netikėjau šviesa savo ateitimi", – sako Jolita. Dar mokykloje ji įtikėjo, jog tam, kad pavyktų normaliai gyventi, ji tiesiog privalo išsikraustyti į užsienį. Tik tada dar nežinojo, kokie sunkumai jos ten laukia, ir to, kad žmogus, kuris jai atrodė pats artimiausias, taps pačiu didžiausiu priešu. Dabartinis Jolitos gyvenimas nė kiek neprimena ankstesnio. Jaukūs namai, mylintis norvegas vyras Thomas ir pagaliau pradėtas verslas Jolitą kasdien daro laimingą ir verčia stengtis. Kad visa tai turėtų, prireikė dešimties metų, kupinų sunkaus darbo, nepritekliaus ir liūdesio. Jolitos emigracijos istorija prasidėjo vos penkiasdešimt gyventojų turinčiame Komisaruvkos kaime Alytaus rajone. Kartu su Thomu Jolita susilaukė dukrelės Frėjos. Ji baigė išsvajotuosius mokslus ir dabar pradeda nuosavą verslą. Emigrantė sako, kad visa tai pavyko tik todėl, kad darbus namuose pora dalijasi perpus.

Įvairias šalis išmaišęs Laurynas karjeros aukštumų nusprendė siekti Lietuvoje: nusibodo gyventi „ant lagaminų“

Didelio, tarptautinio banko Vilniaus skyriuje operacijų vadovo pareigas šiuo metu einantis Laurynas Spangevičius dešimt metų paaukojo klajonėms po skirtingas pasaulio vietas. Karjeristu save vadinantis vyras gyveno Anglijoje, Škotijoje, Singapūre, Niujorke, galiausiai Šveicarijoje, o tada nusprendė, kad už viską labiau nori grįžti į tėvynę. neemLaurynas puikiai prisimena, kad jo karjeros pradžioje visi aplink kalbėdavo, kad užsienyje daugiau perspektyvų ir tariamai geresnė gyvenimo kokybė. Jis ir pats tuo šventai tikėjo. Tačiau dabar, sukaupęs asmeninės emigracijos patirties sako, kad nuomonė visiškai pasikeitė. „Visada svajojau apie tai, kad noriu į Lietuvą“, – atvirai sako Laurynas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau