„Gvaninis dar XVI a. aprašė paprotį, kad Žemaitijoje, prie Kuršo ribos, minint mirusiuosius eidavo į kapus, nešdavosi alų, midų, pieną, įvairius valgius, taip pat triūbas ir būgnus ir ten šokdavo. Tai susiję su papročiu, kad buvo šokama ir per pačias laidotuves“, – apie senąsias Vėlinių tradicijas pasakoja etnomuzikologė, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė.

O kompozitorius, choro „Jauna muzika“ meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas prisimena daug išėjusių artimų muzikų bendražygių, kolegų ir sako visuomet tokiu metu norintis stabtelėti, Vėlinių laiką būti ramiai.

Ved. Gerūta Griniūtė